Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) pristatė jau devintąjį sankcijų Rusijai paketą, tačiau ekspertai jį vertina skirtingai. Tiesa, pasigirsta ir nuomonių, kad kol kas ES valstybių priimtos sankcijos Rusijai neveikia iš viso.
Užstrigę dėl kiekvieno klausimo?
EK pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad ES nori į savo vizų uždraudimo ir turto įšaldymo „juodąjį“ sąrašą įtraukti „beveik 200 fizinių ir juridinių asmenų“, įskaitant karininkus, ministrus ir gynybos bendroves.
Komisija siūlo paskelbti sankcijas dar trims bankams, įskaitant Visos Rusijos regionų plėtros banką. Blokas taip pat stengsis pažaboti bepiločių orlaivių tiekimą Maskvai ir pašalinti iš eterio dar keturis rusiškos „propagandos“ kanalus.
Tačiau, panašu, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ES šalių galimybes susitarti dėl devintojo paketo vertina kiek skeptiškai – anot jo, atrodo, tarsi Bendrijos šalys yra užstrigusios dėl kiekvieno klausimo, susijusio su Ukraina.
„Atrodo, tarsi šiek tiek įstrigome šaltame purve. Tikiuosi, kad nesame jame įšalę, kai kalbame apie sankcijas, makrofinansinę pagalbą Ukrainai, ginklų tiekimą. Tikrai tikiuosi, kad nelaukiame, kol Ukrainoje nutiks kažkas papildomai kraupaus, jog atstrigtume“, – pirmadienį Briuselyje kalbėjo G.Landsbergis.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad dalis ES valstybių siūlo sankcijas net švelninti – t.y. padaryti daugiau išimčių Rusijos maisto ir trąšų eksportui. Taip kai kuriems rusų oligarchams būtų sudarytos galimybės atšildyti dėl sankcijų Bendrijoje užšaldytus pinigus, jei šie įrodytų, jog jiems šių pinigų reikia maisto ir trąšų transportavimui į trečiąsias valstybes.
„Maisto saugumo klausimas ir noras gal ir nesąmoningai sudaryti sąlygas sankcijas apeiti oligarchams, kurie turėtų galimybę prieiti savo finansinių išteklių, kurie būtų atšaldyti, šis aspektas kelia didelių abejonių, nes jis reiškia ne sankcijų griežtinimą, o sankcijų švelninimą“, – trečiadienį Briuselyje LRT sakė G.Nausėda.
Situacija – apgailėtina?
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius portalui lrytas.lt teigė, kad siūlomos sankcijos Rusijai – šioks toks žingsnis į priekį, vis dėlto, nėra tai, ką Lietuva norėtų matyti ir kas galėtų iš tiesų sustabdyti Kremliaus agresiją.
„Kalbame apie 200 papildomų pareigūnų, įmonių, ginkluotąsias pajėgas, vyriausybę, parlamentą. Akivaizdu, kad tie, kurie sakė, kad viskas jau išsemta, nebuvo teisūs. Tačiau pats faktas, kad jau dešimt mėnesių vyksta ta „speciali teroristinė operacija“, o sankcijų paketai – devyni, parodo, kad viskas labai sunkiai skinasi kelią“, – įvertino L.Linkevičius.
Anot diplomato, tam yra objektyvių priežasčių – reikia visų 27 valstybių sutarimo. Vis dėlto, L.Linkevičius įsitikinęs, kad ir jau priimtos ES sankcijos norimo poveikio neturi.
„Reikėtų padaryti išvadą, kad visos taikomos sankcijos, nors ir yra beprecedentės, nestabdo karo. Neseniai buvo aptiktos raketos, kurios pagamintos pačioje Rusijoje po to, kai jau įvestos sankcijos. Tai reiškia, kad ne tik karo mašina nestoja, nes yra toliau maitinama, bet veikimas yra nepakankamas“, – pabrėžė jis.
L.Linkevičius teigia suprantantis, kad sankcijos turi ilgalaikį poveikį, kuris nebūtinai gali būti pajuntamas praėjus mėnesiui po sankcijų priėmimo. Tačiau ilgametis diplomatas neslepia, kad kai kurios numatytos sankcijų išimtys atrodo iš tiesų komiškai.
Rusija, nepaisant tam tikrų apribojimų, toliau eksportuoja naftą ir dujas. Vieningas ES sprendimas dėl dujų nukeltas į ateitį, kadangi kai kurios Bendrijos šalys teigia neturinčios alternatyvos rusiškiems ištekliams.
O ir nustatyta rusiškos naftos barelio kainos viršutinė riba – 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų), anot L.Linkevičiaus, nėra įspūdinga.
„Rusai jau įsteigė šešėlinį laivyną, kad apeitų tas sankcijas. Be to, sankcionuojami tik tie (importuojami rusiškos naftos kroviniai – aut.past.), kurie gabenami laivais, bet naftotiekiais toliau viskas vyksta rinkos kainomis.
Yra tiek įvairių išimčių, kad karo mašina vis tiek tebemaitinama – gal mažiau efektyviai, bet pakankamai, kad nesugriūtų Rusijos ekonomika ir toliau vyktų karas“, – pabrėžė L.Linkevičius.
„Kol kas situacija tikrai apgailėtina. Europos Sąjunga – toks stiprus blokas, šeštadalis pasaulio ekonomikos, kurios įtaka – didžiulė. Valstybių daug, jos visos su savo ambicijomis, bet mes nesugebame visko padaryti iki galo. Truputį gaila“, – pridūrė jis.
Tiesa, L.Linkevičius turi paaiškinimą, kodėl nemaža dalis ES valstybių rezervuotai žiūri ne tik į ekonominį Rusijos spaudimą, bet ir į Ukrainos rėmimą ginkluote.
„Daugelis Vakaruose, kaip bebūtų gaila, įsivaizduoja, kad, kai viskas baigsis, jie toliau bendraus su V.Putinu. Kai kuriose valstybėse yra toks supratimas.
Nesakau, kad tai yra vyraujanti nuomonė, bet tai paaiškina tokį blaškymąsi. Mes nuolat kartojame, kad Ukraina turi laimėti, bet kai kam nelabai aišku, kad tai reiškia, jog Rusija turi pralaimėti. O Rusijos pralaimėjimas kai kam atrodo labai sudėtingas dalykas“, – pastebėjo diplomatas.
Nori švelninti
L.Linkevičius pripažįsta – vietoj to, kad sankcijos Rusijai būtų griežtinamos, kai kurios ES valstybės norėtų sušvelninti jau galiojančias.
„Jeigu kai kam atrodo, kad yra geras laikas tai daryti (švelninti sankcijas Rusijai – aut.past.), tai mes tikrai esame leidę suprasti, kad tai tikrai nepriimtina ir sutarimo nebus.
Tačiau tokių kalbų pasigirsta. Visi vienaip ar kitaip dėl šios krizės pavargo, o žiema atnešė savo sudirginimą dėl energetikos kainų. Atsiranda tokių, kurie norėtų, kad tų palengvinimų būtų.
Žmogiškai galima, bet kartu ir sunku tai paaiškinti, kai visi pripažįstame, kad moka už tai Ukraina – gyvybėmis, konkrečia, dramatiška kaina. Turėtume bent apie tai pagalvoti, kai svarstome tokius dalykus. Tą ir sakome savo sąjungininkams ir kolegoms, kai jie mėgina kažką švelninti arba blokuoti aštresnę mūsų suprojektuotą reakciją“, – pabrėžė L.Linkevičius.
Nepaisant to, kad ES valstybėse yra samprotavimų dėl sankcijų Rusijai sušvelninimo, L.Linkevičius abejoja, kad dėl to Bendrijos šalys sutartų.
Priklauso nuo lūkesčio
Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala portalui lrytas.lt sakė, kad kol kas valstybių, garsiai reiškiančių poreikį švelninti sankcijas Rusijai ir žengti žingsnį atgal, nėra, tačiau judėti į priekį, anot jo, ES valstybėms taip pat gana sunku.
Šiuo metu pagrindinis iššūkis, politologo teigimu, yra jau pritaikytų sankcijų įgyvendinimas praktiškai, užtikrinant, kad nebūtų spragų, kaip tas sankcijas apeiti, suderinti įvairias skirtingas priemones ir sutarti dėl naujų.
Tiesa, priešingai, nei L.Linkevičius, jau priimtas sankcijas Rusijai politologas vertino gana teigiamai. Atsakymas, ar sankcijos Rusijai veikia, anot L.Kojalos, pirmiausiai priklauso nuo to, koks lūkestis sankcijų atžvilgiu yra keliamas.
„Jeigu lūkestis buvo tai, kad pritaikyti sprendimai staiga ims ir visiškai paskandins Rusijos ekonomiką per kelis mėnesius, akivaizdu, kad taip nenutiko. Bet vargu, ar galėjome tikėtis tokio scenarijaus, žinant, kad jokios sankcijos negali staiga imti ir sugriauti visos Rusijos ekonominės sistemos, kuri buvo aiškiai ruošiama karui ir atsiejimui nuo Vakarų valstybių.
Tačiau Rusijos ekonomika patyrė didelį šoką. Matome BVP smukimo rodiklius, rodančius, kad smukimas bus mažiausiai 3–7 proc., lyginant su tuo, kas buvo prognozuojama – o prognozuojama buvo kelių procentų augimas. Artėjame prie maždaug 20 proc. BVP skirtumo tarp Rusijos lūkesčio anksčiau ir realybės, su kuria ji susiduria dabar“, – įvertino L.Kojala.
Politologas pabrėžė, kad sankcijos turi stipriausią efektą ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau neigiamai Rusijos ekonomiką veikia jau ir dabar.
„Tai nereiškia, kad staiga ims Kremlius ir nuspręs susikoncentruoti į kitus dalykus, nebetęsti karo, o rūpintis savo gyventojų gerove. Akivaizdu, kad Kremlius prioritetą visada teiks savo karinėms išlaidoms, savo vykdomai agresijai“, – pabrėžė jis.
Reikšmingas žingsnis
Tuo metu vertindamas naujai siūlomas sankcijas Rusijai, L.Kojala teigė, kad tikėtis „lūžinių“ sprendimų būtų sunku, mat tai – jau devintas paketas, o kiekvieno paketo pirminis tikslas – pildyti tai, kas buvo spręsta anksčiau.
Be to, politologo teigimu, didelė dalis sankcijų, dėl kurių buvo lengviau susitarti ES šalims narėms, jau buvo įgyvendintos ir patvirtintos pirmais Rusijos invazijos mėnesiais.
„Reikia pripažinti, kad sprendimas dėl naftos kainų lubų yra labai reikšmingas žingsnis į priekį. Net jeigu nebūtinai tai siejame su konkrečiai devintuoju sankcijų paketu, akivaizdu, kad tai yra sprendimas, kuris kokybiškai keičia taikomas sankcijas Rusijai ir gali turėti sunkiai prognozuojamą efektą, nes panašių sprendimų iki šiol nelabai matėme“,– pabrėžė jis.
Tiesa, L.Kojala sutinka, kad kol kas sprendimų priėmėjai netrykšta optimizmu dėl to, kaip sėkmingai pavyks sutarti visoms 27 valstybėms.
„Dabar yra žiemos periodas, šalys, turinčios infliacijos problemų, bėdų dėl energetikos išteklių, žiūri, kaip į tolesnius sprendimus reaguoja jų visuomenės.
Daugelyje ES valstybių yra apčiuopiama dalis visuomenės, kuri mano, kad sankcijos pirmiausia kenkia Vakarams, o mažiau – pačiai Rusijai. Nors visi tyrimai rodo, kad tai nėra tiesa, įskaitant ir visai neseniai paskelbtą EK vertinimą – jis parodė, kad ES tiesioginiai kaštai dėl taikomų sankcijų Rusijai nėra tokie dideli.
Bet vis tiek akivaizdu, kad tai yra politinio proceso dalis, ir kai kuriems lyderiams yra sunkiau įtikinti visuomenes, kad papildomi sprendimai yra tikrai reikalingi“, – pastebėjo L.Kojala.
Visgi, politologas teigė manantis, kad devintasis sankcijų paketas bus priimtas, be to, jų bus dar ne vienas: „Deja, manau, kad reikės ir dešimtojo, tas skaičius ateityje tik didės. Akivaizdu, kad Kremliaus agresija nesustoja, lygiai taip pat, kaip ir Vakarų siekis į ją atsakyti“.
