Žvejai ir kariai sukvietė į aikštę
Kalėdinį labdaros renginį tradiciškai organizavo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija (VLŽPK) bei Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“.
Garuojanti sriuba ir košė tiesiog tirpo burnoje. Žvejybos įmonės pasirūpino jūros gėrybėmis, grikiais ir kitokiais maisto produktais, o pėstininkai iš kareivinių atvežė pagamino skanius patiekalus.
Pirmoji tokia bendruomenės šventė surengta besibaigiant 2002-iesiems. Tuomet mieste nedaug buvo prieškalėdinių tradicijų.
VLŽPK vadovas Algirdas Aušra tuomet pasitaręs su Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadais sukvietė miestiečius į Teatro aikštę.
„Tikiuosi, kad prieš didžiąsias šventes Teatro aikštėje susitiksime dar bent dvidešimt metų. Svarbiausia – išsaugoti gražią tradiciją ir vėl susirinkti pasibičiuliauti“, – kalbėjo A.Aušra.
Bus žuvų – užteks ir sriubos
Ne tik košė ir žuvienė uostamiesčio gyventojus sutraukia į Teatro aikštę. Jie čia pasijunta lyg viena didelė šeima – susitinka su bičiuliais, pabendrauja, aptaria praėjusius metus, palinki vieni kitiems ramaus švenčių laukimo.
Per dvidešimt metų klaipėdiečiams išdalinta tūkstančiai lėkščių žuvienės ir košės dubenėlių. Kalėdinės akcijos iniciatorius A.Aušra patikino, jog tokie renginiai vyks tol, kol Baltijos jūroje plaukios žuvys ir žvejams bus leista jas gaudyti.
„Kariškiai prisideda ir ateityje prisidės prie šios prasmingos sueigos, kurioje grikių košę iš to pačio katilo kabina miesto meras, varguolis, jauni žmonės, vaikai, pensininkai, varguoliai“, – pažymėjo ir jubiliejinės labdaros akcijos nepraleidęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų kapelionas Remigijus Monstvilas. Renginyje tradiciškai apsilankė ir ilgametis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
Garuojantys katilai ištuštėja
Anksčiau sriubos ir košės dar likdavo. Vakarop su karštais termosais kariškiai išvažiuodavo į senelių globos ar nakvynės namus.
Tačiau pastaraisiais metais visi katilai išgrandomi – kai kurie žmonės į eilę stoja po kelis kartus, būna ir tokių, kurie paprašo maistingos žuvienės įpilti į atsineštą indą, tad skanėstų nebelieka.
Ir šį kartą košės bei sriubos atsargos išseko per porą valandų.
Moterys ne kartą bandė sužinoti receptus, kaip išvirti tokią skanią košę ir žuvienę, bet kariuomenės kulinarai savo virtuvės paslapčių neatskleidžia.
Pasistiprinę žmonės namo neskubėjo – stoviniavo prie Kalėdų eglės, šnekučiavosi su pažįstamais, fotografavosi, lankė aplinkines kavines, parduotuves.
