„Mes nepalaikysime. Manome, kad klausimas yra išspręstas, buvo išspręstas ir šio klausimo iškėlimo iš naujo nesuprantami nei motyvai, nei tikslios ir tikros priežastys“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
Kalbėdamas apie tai, ar ši Vyriausybė turi teisę iš naujo susitarti dėl kompensacijų žydams, ekspremjeras pažymėjo, kad taip tuomet galima kalbėti ir apie grąžinimą turtą Lietuvos piliečiams, kurie 1940-ais metais bei „pasak būtų be galo“.
„Jeigu kiekviena Vyriausybė pradės galvoti, kokią teisę turi, tai po dviejų metų ateis kita Vyriausybė ir pradės galvoti, kad reikia ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie 1940-ais metais prarado turtą ir paveldėtojai nebuvo gavę, tai pasaka bus be galo. Jeigu valstybė nesilaikys restitucijos pagrindais kažkokių numatytų sprendimų, tai pasaka be galo bus“, – sakė jis.
Antradienį Seimas svarstys ar pritarti premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma žydams išmokėti kompensacijas už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų turtą.
Po svarstymo įstatymo projektą palaikė 54 Seimo nariai, susilaikė – 7, prieš pasisakė 1 Seimo narys.
Įstatymo pakeitimuose numatoma, kad už visą privatų, įskaitant ir bešeimininkį, nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų, būtų mokama simbolinė piniginė kompensacija. Tam būtų skiriama papildomi 37 mln. eurų, kompensacijos būtų pradėtos mokėti 2024 m. Įstatymas apibrėžtų tokių kompensacijų dydį, mokėjimo terminus, tvarką bei galimo naudojimo paskirtis.
Anksčiau premjerė yra pasiūliusi, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai. Paklausta, kaip klostosi šios idėjos įgyvendinimas, I. Šimonytė teigė, kad situacija nėra paprasta ir sprendimai yra sudėtingesni, nei dėl kompensacijų už nusavintą turtą.
