Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šauliams didesnis finansavimas skiriamas dėl gausesnio prie jos prisijungti panorusių žmonių skaičiaus.
„Efektyviai krašto apsaugai yra svarbu ir gynybos visuotinumas. Turime sudaryti tinkamas sąlygas piliečiams rinktis, kaip prisidėti prie šalies saugumo – vieni renkasi profesinę karinę tarnybą, kiti prisideda prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų ar Lietuvos šaulių sąjungos“, – pranešime sakė A. Anušauskas.
Vienas svarbiausių LŠS finansavimo ateinančiais metais prioritetų – šaulių aprūpinimo gerinimas, įsigyjant automatinių šautuvų, šarvinių liemenių, šalmų ir lauko uniformų.
Šios investicijos leis pagerinti šaulių pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai. Kariniam rengimui ir aprūpinimui bus skirta virš 2 mln. eurų.
Pilietiškumo ugdymui ir jaunųjų šaulių veikloms bus skirta daugiau nei 2 mln. eurų. Toliau bus tęsiamas šių metų birželį startavęs Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų remiamas LŠS Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 9 klasių moksleiviams.
Susiję straipsniai
Šis kursas, anot KAM, yra svarbi iniciatyva, suteikianti mokiniams praktinių išgyvenimo lauko sąlygomis bei pirmosios pagalbos žinių, supažindinant su bendrąja sauga ir galimybėmis prisidėti prie valstybės gynybos.
Kitąmet bus didinamos kurso apimtys – planuojama apmokyti iki 50 proc. bendro 9 klasių moksleivių skaičiaus.
Siekiant užtikrinti efektyvų LŠS funkcijų vykdymą ir sklandų veiklos organizavimą, bus finansuojamas didesnis etatų Lietuvos šaulių sąjungoje skaičius. Tam bus skirta beveik 500 tūkst. eurų.
2021 metais šauliams buvo skirta 2,2 mln. eurų, pernai – 7 mln. eurų.