Lietuvos Metų žmogaus rinkimus „Baltijos tyrimų“ kompanija atlieka jau 30 metų. Pirmą kartą šio titulo laimėtojo tuomečio prezidento Algirdo Brazausko pavardė buvo paskelbta „Lietuvos ryte“ 1993-iųjų pabaigoje. Per tuos dešimtmečius lietuviai Metų žmogumi rinko tik aukščiausius šalies pareigūnus.
Šiemet lapkričio 17–gruodžio 2 d. atliktos apklausos dalyviai paminėjo net 95 (pernai 93), jų nuomone, labiausiai nusipelniusius visuomenės veikėjus. Šį kartą respondentų akys ypač krypo į esamus ar buvusius politikus. Jų buvo išvardyta 55 (praėjusiais metais – 33).
Gerokai mažesnio dėmesio sulaukė laidų vedėjai, žurnalistai, televizijos šou dalyviai, aktoriai, režisieriai, dainininkai – buvo paminėtos 22 jų pavardės (pernai 37). Be to, apklausos dalyviams įsiminė 12 sportininkų bei trenerių, taip pat 11 kitoms įvairioms sritimis atstovaujančių visuomenės veikėjų. Kaip ir kasmet, maždaug ketvirtadalis suaugusių (18 metų ir vyresnių) Lietuvos gyventojų nenurodė, kas galėtų būti įvardytas Metų žmogumi.
Metų žmogumi jau ketvirtus metus iš eilės išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda. Už šalies vadovą balsavo 15 proc. apklausos dalyvių. Kiek dažniau už kitus G.Nausėdą, kaip verčiausią titulo asmenį, nurodė moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo gyventojai, respondentai, gaunantys mažiausias šeimos pajamas per mėnesį.
Antroje vietoje tarp dažniausiai minimų kandidatų į Metų žmogaus titulą gyventojai antrus metus iš eilės nurodė kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Beje, buvęs šalies vadovas į populiariausių šalies žmonių penketuką buvo išrinktas jau 27-ąjį kartą. Tai, ko gero, sunkiai pagerinamas rekordas.
Bet trečioje vietoje buvo paminėta šiemet į didžiųjų pergalių kelią pasaulio baseinuose vėl sugrįžusi plaukikė Rūta Meilutytė. Pirmąkart R.Meilutytė šiuose rinkimuose taip aukštai buvo įvardyta prieš 10 metų, kai Londone tapo olimpinių žaidynių čempione, o tarp penkių populiariausių Metų žmonių ši plaukikė po to buvo renkama ketverius metus iš eilės (2012–2015 m.).
Aukštai buvo įvertinti ne vien ką nors reikšmingo 2022-aisiais nuveikę žmonės. Antai pirmajame populiariausių asmenų dešimtuke atsidūrė ir jau senokai pensininke tapusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir daug kalbantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, ir kartkartėmis viešumoje pasirodantis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Tuo metu tik nedaug apklausos dalyvių pagerbė Ukrainos mieste Mariupolyje rusų okupantų nužudytą kino režisierių Mantą Kvedaravičių. Šis kūrėjas po mirties buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, jo filmas pelnė laurus prestižiniuose kino festivaliuose, o rinkdami Metų žmogų lietuviai jam teskyrė 18-ąją vietą.
Keistai atrodo, kai aukščiau už M.Kvedaravičių išrikiuotas net toks prieštaringai vertinamas parlamentaras kaip Petras Gražulis.
Žmonės pagailėjo balsų ir šiemet sužibusiam jaunajam disko metikui Mykolui Aleknai. Pasaulio ir Europos čempionatuose medalius skynęs atletas Metų žmogaus rinkimuose buvo nustumtas į 14-ąją vietą.
Rinkdami 2022-ųjų pasaulio Metų žmogų lietuviai neabejojo – tai su Rusijos agresoriais kovojančios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šį politiką jau anksčiau Metų žmogumi pripažino įtakingi Vakarų leidiniai „The Ekonomist“, „Time“, o tai, kad V.Zelenskis verčiausiais titulo, nurodė 41 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Pastarąjį kartą tokio didelio Lietuvos žmonių palaikymo prieš 20 metų buvo sulaukęs tik JAV prezidentas George’as Bushas po savo istorinio apsilankymo Lietuvoje 2002-aisiais.
Iki šiol per pastaruosius 23 metus, kai „Baltijos tyrimų“ kompanija Lietuvos gyventojams pateikia tokį klausimą, net dvidešimt kartų pasaulio Metų žmogumi buvo renkami JAV prezidentai.
Šį kartą dabartiniam JAV vadovui Joe Bidenui skirta antroji vieta. Dalis lietuvių balsavo ir už Rusijos invazijos į Ukrainą vėliavnešį, Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną. Iš viso apklausos dalyviai paminėjo 39 įvairius pasaulio veikėjus (pernai – 57), kurie, jų nuomone, verti titulo, o 22 proc. respondentų nepasakė nė vienos pavardės.
Renkant svarbiausius 2022-ųjų įvykius tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dominavo juodos spalvos. Tai – šuoliuojančios kainos, karas Ukrainoje, energetinė krizė, tebesitęsiantis nelegalų antplūdis iš Baltarusijos, koronaviruso pandemija.
Daugelio apklausos dalyvių nuomone, svarbiausias įvykis šalyje – visus metus didėjančios kainos ir viena didžiausių Europos Sąjungoje infliacija. Galima prisiminti, kad lygiai prieš 15 metų respondentai didelę infliaciją Lietuvoje jau buvo įvardiję kaip svarbiausią ir jiems labiausiai įsiminusį įvykį.
Antroje vietoje gyventojai nurodė karo Ukrainoje poveikį tiek Lietuvai, tiek ir jų savijautai dėl padidėjusių grėsmių.
Natūralu, kad lietuviai beveik vieningai svarbiausiu šių metų įvykiu pasaulyje laiko vasario 24-ąją Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Tokią nuomonę pareiškė net 84 proc. apklaustųjų. Pastarąjį kartą taip vieningai gyventojai svarbiausią įvykį išrinko prieš 21 metus, kai 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktus Niujorke irgi paminėjo daugiau kaip aštuoni iš dešimties respondentų.
Keturi iš dešimties šalies gyventojų mano, kad itin svarbus šių metų įvykis buvo Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II mirtis.
Tarp šviesesnių įvykių buvo paminėtos plaukikės R.Meilutytės pergalės, ukrainiečių pergalė „Eurovizijos“ konkurse, taip pat pasaulio futbolo čempionatas Katare, žiemos olimpinės žaidynės Pekine. (LR)
Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“.
Ankstesni svarbiausi įvykiai Lietuvoje
1993 m. – lito įvedimas
1994 m. – žurnalisto V.Lingio žudikų teismas
1995 m. – sprogimas „Lietuvos ryto” redakcijoje
1996 m. – Seimo rinkimai
1997 m. – Lietuvos prezidento rinkimai
1998 m. – Lietuvos prezidento rinkimų antrasis turas. Prezidento inauguracija
1999 m. – „Mažeikių naftos” pardavimas. „Williams” atėjimas į Lietuvą
2000 m. – Seimo rinkimai
2001 m. – A.Brazausko Vyriausybės suformavimas
2002 m. – JAV prezidento G.W.Busho vizitas į Lietuvą
2003 m. – prezidento R.Pakso apkalta
2004 m. – Lietuva tapo ES nare
2005 m. – K.Brazauskienės ir A.Brazausko skandalas dėl „Draugystės” viešbučio privatizavimo
2006 m. – karalienės Elžbietos II vizitas į Lietuvą
2007 m. – didelė infliacija, kainų didėjimas
2008 m. – rinkimai į Seimą
2009 m. – Lietuvos prezidento rinkimai, prezidentės D.Grybauskaitės inauguracija
2010 m. – mirė prezidentas A.Brazauskas
2011 m. – Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje
2012 m. – Seimo rinkimai
2013 m. – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai ir viršūnių susitikimas Vilniuje
2014 m. – Lietuvos prezidento rinkimai (rinkimus laimėjo D.Grybauskaitė)
2015 m. – Lietuva įsivedė eurą
2016 m. – Seimo rinkimai, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė
2017 m. – Voketijoje rastas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba
2018 m. – popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje (rugsėjo 22, 23 d.)
2019 m. – Lietuvos prezidento rinkimai
2020 m. – Lietuvos Seimo rinkimai
2021 m. – migrantų krizė prie Baltarusijos sienos
Ankstesni svarbiausi įvykiai pasaulyje
1993 m. – Rusijos prezidento ir parlamento konfliktas
1994 m. – kelto „Estonia” katastrofa
1995 m. – karas Čečėnijoje
1996 m. – karo Čečėnijoje pabaiga
1997 m. – princesės Dianos mirtis
1998 m. – politinė ir ekonominė krizė Rusijoje
1999 m. – karas Čečėnijoje
2000 m. – prezidento rinkimai JAV
2001 m. – teroro aktai Niujorke rugsėjo 11 d.
2002 m. – įkaitų užgrobimas Maskvoje
2003 m. – karas Irake
2004 m. – karo Irake pabaiga
2005 m. – popiežiaus Jono Pauliaus II mirtis
2006 m. – tebesitęsiantys teroro aktai Irake
2007 m. – tebesitęsiantys teroro aktai Irake
2008 m. – JAV prezidento rinkimai. Juos laimėjo B.Obama
2009 m. – pasaulinė ekonominė krizė
2010 m. – Lenkijos prezidento L.Kaczynskio ir su juo skridusios delegacijos žūtis sudužus lėktuvui
2011 m. – žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje, avarija Fukušimos atominėje elektrinėje
2012 m. – prezidento rinkimai JAV
2013 m. – Rygoje sugriuvo prekybos centras „Maxima“ (žuvo 54 žmonės)
2014 m. – Rusijos agresija prieš Ukrainą
2015 m. – teroro aktai Prancūzijoje lapkričio mėnesį
2016 m. – JAV prezidento rinkimai – nugalėjo D.Trumpas
2017 m. – teroristiniai išpuoliai Europoje (Barselonoje, Londone ir kitur)
2018 m. – „Brexit“ – Didžiosios Britanijos veiksmai dėl pasitraukimo iš ES ir kilusi įtampa dėl susitarimo patvirtinimo
2019 m. - „Brexit“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procesas
2020 m. - koronaviruso pandemija pasaulyje
2021 m. - toliau tęsėsi koronaviruso pandemija pasaulyje
