Po įvykių Raseiniuose – raginimas ratifikuoti Stambulo konvenciją: smurtaujama net inteligentų šeimose

Raseiniuose per Kalėdas nutikęs itin skaudus incidentas, kuomet į reanimaciją pateko žiauriai sumušta dvejų metų mergaitė, dar giliau atvėrė ir taip negyjančią žaizdą. Kol vaiko teisių gynėjai skaičiuoja vien šventiniu laikotarpiu fiksuotus pažeidimus ir smurto šeimoje atvejus, specialistai ir toliau pabrėžia visuomenėje vyraujančių stereotipų žalą ir pasigenda aiškių problemos sprendimo būdų.

Smurtas<br>Asociatyvi nuotr.
Smurtas<br>Asociatyvi nuotr.
Smurtas<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Smurtas<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Smurtas<br>Asociatyvi nuotr.
Smurtas<br>Asociatyvi nuotr.
Policija<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Policija<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Smurtas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Smurtas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Smurtas<br>Asociatyvi nuotr.
Smurtas<br>Asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 30, 2022, 10:47 AM, atnaujinta Dec 30, 2022, 12:52 PM

Smurto skaičiai išaugo drastiškai

Kaip jau rašė naujienų portalas lrytas.lt, Kalėdos Raseiniuose išaušo kruvinos – čia žiauriai sumušta 2 metų mergaitė atsidūrė Kauno klinikų reanimacijoje. Smurtu prieš mažametę įtariamą 19-metę motiną trečiadienį buvo leista suimti mėnesiui, o jos 22 metų sugyventinį – dviem mėnesiams.

Ši nelaimė privertė prisiminti vis dar nemažėjančią smurto problemą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, vien per šventinį savaitgalį vaiko teisių gynėjai gavo daugiau nei 150 pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, net 60 kartų pranešimai buvo skubūs ir buvo reaguota kartu su policija.

„Iš viso tą savaitgalį saugią aplinką užtikrinti reikėjo daugiau nei 80 vaikų. Turimi duomenys rodo, kad beveik visi pranešimai buvo susiję su alkoholio vartojimu, o kai kuriais atvejais ir smurtu artimoje aplinkoje.

Šiais metais skaudžiausias įvykis įvyko Raseiniuose, apie kurį vaiko teisių gynėjai sužinojo tik tuomet, kai mergaitė jau atsidūrė ligoninėje“, – portalui lrytas.lt komentavo tarnybos atstovai.

Anot jų, didžiosios šventės dažnai tampa iššūkiu vaiko teisių gynėjams, nes į šeimas tenka vykti kur kas dažniau nei įprastai.

„Tenka tik apgailestauti, kad nemažai žmonių šventes mini būtent tokiu būdu, kai yra nesaikingai vartojamas alkoholis, o kartais linksmybės virsta ir smurto protrūkiais prieš pačius artimiausius – vaikus ir kitus šeimos narius“, – tvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

Tiesa, jie atkreipė dėmesį, kad vaiko teisių gynėjai daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauna ne tik švenčių metu, tačiau pranešimų skaičius auga kiekvienais metais – 2020 m. buvo gauta 39 430 pranešimų, 2021 metais – 40 493, šiais metais pranešimų gauta jau 44 543.

„Gaunant daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, o šiais metais – jau 2803 vaikai“, – akcentavo tarnyba.

Pažymima, kad tokie skaičiai rodo ir tai, kad žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja, visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau linkusi padėti šalia esančiam vaikui. Kita vertus, stebimi ir nerimą keliantys duomenys.

„Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad, nors žmonės supranta, jog prieš vaikus negalima smurtauti, o vaikystėje patirtas smurtas palieka žymes visą likusį gyvenimą, vis dėlto konkrečiose situacijose apie 50 proc. žmonių sunkiai identifikuoja smurtines situacijas. Todėl yra itin svarbus tiek visuomenės, tiek visų institucijų įsitraukimas, kompleksinė pagalba šeimai.

Kilus klausimams kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje Vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje“, – nurodė tarnyba.

Socialinė padėtis – dar ne viskas?

Kad smurto tiek prieš vaikus, tiek ir prieš moteris mastas nemažėja, o pastaruoju metu netgi padidėjo, pastebi ir Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro vadovė Nijolė Meilutienė. Pasak specialistės, tai galėjo lemti kelios priežastys.

„Gaunamų pranešimų kiekis tikrai yra didesnis – gal žmonės jaučia ekonominę, socialinę įtampą, o kai per šventes susirenka į būrį ir galbūt pavartoja alkoholio, labiau pratrūksta, prasiveržia jų emocijos. Bet visgi dažniausiai visa tai ateina iš šeimos, kur žmogus yra augęs – ką jis išmokęs, kaip matė tėvus.

Jei žmogus auga ir mato, kad tėvai taip elgiasi, taip yra natūralu, tai ir galvoja, jog smurtas yra norma“, – dėmesį atkreipė N.Meilutienė.

Jos teigimu, Lietuvoje vis dar turime didelę taip vadinamojo paslėpto smurto problemą – pavyzdžiui, vien apie 60 proc. smurtą patiriančių moterų niekur nesikreipia.

„Kai pareigūnai džiaugiasi, kad statistiškai mažėja smurto atvejų, mes atsakome, kad, ko gero, turėtume daryti analizę, kodėl tas smurtas mažėja.

Jis yra labai paslėptas – kai visuomenė pratrūksta, burbulas sprogsta ir smurto atvejų padaugėja, visiems pasidaro labai įdomu, kas čia nutiko. O tiesiog pratrūko tai, kas buvo paslėpta“, – tvirtino Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro vadovė.

Tiesa, specialistė nelinkusi išskirti tik socialiai jautrių grupių – pasak jos, pranešimų ir skambučių dėl smurto prieš vaikus ar sutuoktinius sulaukiama ir iš labai inteligentiškų šeimų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo labai geros ir neproblematiškos.

„Atrodo, ideali šeima, bet iš tikrųjų pratrūkimas jaučiasi ir ten“, – pastebėjo ji.

Taip pat, anot N.Meilutienės, darbas su smurto problema ir jo prevencija yra labai ilgas ir sudėtingas, tad didelių pokyčių reikėtų tikėtis tik tolimoje ateityje.

„Paprastai visi mūsų Lietuvos specializuotos pagalbos centrai prevencijos srityje dirba daug, važinėjame daug, bet, kad savivaldybės pareikštų susidomėjimą ar norėtų bendradarbiauti – to nėra. Nėra koordinavimo, nėra to, kad mes glaudžiai dirbtume ir suprastume, iš kur kyla problemos.

Kartais susirenki vienkartiniam pasitarimui su švietimo sistemos atstovais ar dar kažkuo – visi dirbame gerai, bet visi dirbame praktiškai atskirai. Kai kurie susitinka, bet koordinuoto atsako labai trūksta“, – aiškino pašnekovė.

„Nuo liepos 1-osios kažkiek keičiasi įstatymas ir savivaldybės yra įpareigotos sukurti prevencijos komisijas, kurios ir darytų tą prevenciją, pasižiūrėtų, kas dedasi kiekviename rajone, ką reikėtų sustiprinti, kokios yra problemos. Gal tai padės, nes dabar tokio požiūrio nėra“, – pridūrė N.Meilutienė.

Anot Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro direktorės, kovojant su smurto šeimose problema reikėtų kuo greičiau ratifikuoti ir Stambulo konvenciją.

„Ten irgi labai stipriai įjungti stabdžiai, visi to laukiame. Bet tai tikrai yra ilgas darbas, nes stereotipai visuomenėje yra labai gajūs, smurtas vyksta lyties pagrindu ir moterys labai bijo, joms gėda, kad jos patiria smurtą, nors turėtų būti visiškai atvirkščiai.

O mūsų vyrai tai inteligentai, kurie neva kuria idealias, gražias šeimas, yra padorūs savo darbovietėje, o namuose duris galbūt atidarinėja su koja. Visko yra, nes smurtas yra paslėptas, namie smurtautojai gali būti visiškai kitokie“, – pažymėjo N.Meilutienė.

Smurtą prieš moteris bei smurtą prieš vaikus ji susiejo ne be reikalo – pasak specialistės, nors ir nedažnai, bet kai kurios nuolatinį smurtą patiriančios moterys galiausiai savo skausmą ir patirtis bando perkelti ant savo vaikų.

„Kai moteris patiria smurtą, ji netenka kantrybės, nebeturi jėgų, nebeturi nervų, ir kartais tai atsisuka prieš vaiką. Tai nėra dažnas atvejis, bet taip būna.

Apskritai visuomenė mato, kad su vaikais reikia elgtis kitaip, ir kiekvieną kartą, kai mes bendraujame su suaugusiais ir yra vaikų, visada paklausiame, ar jūs apkabinate vaikus, ar tariatės su jais įvairiais gyvenimiškais klausimais. Vaikas visada nori būti svarbiu – jei jis nesijaučia svarbus, jis yra lyg nematomas ir ieško priežasčių išeiti iš namų, atsitraukti“, – kalbėjo N.Meilutienė.

Pašnekovės teigimu, specializuotos pagalbos centrai ir pagalbos linijos dirba savo darbą nuoširdžiai, bet šiandien Lietuvoje vis tiek trūksta informacijos apie smurtą bei stereotipų laužymą.

„Viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad aš bijau pasakyti, jog mane muša, kad mane išvarė iš namų“, – tvirtino N.Meilutienė.

Ne pirma tokia tragedija

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, reaguodama į Šiauliuose pradėtą tyrimą dėl sunkaus mažametės sužalojimo, teigė, kad vaiko teisių apsaugos sistema turi būti peržiūrima ir tobulinama nuolat.

Ministrė akcentavo, kad šios konkrečios nelaimės atveju yra suburta tyrimų grupė iš ministerijos darbuotojų, kurios tikslas bus išsiaiškinti, kokios socialinės paslaugos buvo prieinamos šeimai.

„Aš matau tam būtinybę vykti kas dieną, kas kartą, nuolatos. Tai turi būti nepertraukiamas procesas. Tobulinimas algoritmų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo turi būti nuolatinis“, – LRT radijui teigė M.Navickienė.

„Jau įvykusios nelaimės dieną, kalbant apie šį konkretų atvejį Raseiniuose, subūriau ekspertų komandą, tam tikrą tyrimo grupę iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų tam, kad atliktų tyrimą. Dabar šiandieną kaip tik grupė lankysis Raseiniuose ir bandysime išsiaiškinti.

Bet ne tik tai, kas čia konkrečiai buvo ar nebuvo, bet ir kokios paslaugos yra prieinamos šiai šeimai, kitoms šeimoms. Nes labai daug dalykų atsiremia jau ne į krizinės situacijos valdymą, bet į prevenciją, į patį užtikrinimą, kad šeima neatsidurtų tokioje situacijoje“, – akcentavo ministrė.

Tai – ne pirma tokio pobūdžio nelaimė, kuomet smurto įkaitu tampa vaikas.

2017 metais Lietuvą sukrėtė Matuko istorija – narkotikų pavartoję sugyventiniai berniuką savo bute Kėdainiuose mirtinai sumušė. Vaikas dėl neteisingai ištartų skaičių buvo daužomas kumščiais, diržu, telefono įkrovikliu, jo galvytė trankyta į vonios kambario sieną.

Berniuko nužudymas privertė valdžią įvesti vadinamąją „Matuko reformą“, griežčiau ir greičiau reaguoti į pranešimus apie smurtą prieš vaikus.

Paaiškėjo, kad Matukas šeimoje patyrė smurtą ir anksčiau, tačiau nei vaiko teisių apsaugos specialistai, nei policijos pareigūnai laiku nesureagavo į nerimą keliančius signalus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.