Visi skambučiai ir žinutės – minučių tikslumu. Taip savo parodymams Vilniaus miesto apylinkės teisme pasiruošė buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
Piktnaudžiavimu tarnyba ir daugiau nei 4 milijonų eurų žalos padarymu valstybei kaltinama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė ant teismo salės sienos pakabino tų dienų įvykius atspindintį grafiką, o pasakodama apie juos demonstravo skaidres su išsaugotomis žinutėmis.
L.Jaruševičienė įrodinėjo, jog kiekvieną savo veiksmą derino su Vyriausybės atstovais, todėl stebėjosi, kad teismo salėje stovi tik ji viena.
Testus graibstė žaibiškai
Tuometės viceministrės teigimu, derybos dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo su bendrove „Profarma“ prasidėjo Vyriausybėje, o jai buvo pavesta su verslininkais aptarti kainos sumažinimo galimybę.
L.Jaruševičienė teigė tokį nurodymą gavusi iš tuomečio premjero patarėjo, dabar Seimo nario Luko Savicko.
Anot jos, derybos dėl kainų buvo sunkiai įmanomos, nes bendrovės „Profarma“ vadovė Edita Mištinienė sakė, kad tuo metu greitųjų testų poreikis buvo neįtikėtinas, todėl jų kainos kilo valandomis.
Tuomet Vyriausybė svarstė įsigyti milijoną testų.
Dėl didžiulio poreikio ir trūkinėjančio tiekimo „Profarma“ pažadėjo testus pristatyti per dvi savaites, tačiau toks planas Vyriausybei netikęs – tuometis premjeras Saulius Skvernelis jau buvo viešai pranešęs, kad pirmieji testai Lietuvą pasieks po savaitės.
L.Jaruševičienės teigimu, L.Savickas jai liepęs tartis, kad per savaitę būtų pristatyta bent 10 tūkst. testų, tačiau iš verslininkų ji sulaukė atsakymo, kad tuomet kaina išaugtų.
Vyriausybės atstovai tada nutarė pirkti ne milijoną, o tik pusę milijono testų, galiausiai susitarta dėl 510 tūkstančių.
Kas sekundę – po laišką
Nors 2020 metų pavasarį, prasidėjus COVID-19 pandemijai, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai nebeskaičiavo darbo valandų, anot L.Jaruševičienės, tikras pragaras užvirė kovo 17-ąją, kai visos ministerijos gavo Vyriausybės atstovės Gabijos Kalvelytės-Silienės laišką.
Juo buvo prašoma bet kokios pagalbos Lietuvai kovojant su koronavirusu. Visus pasiūlymus buvo liepiama siųsti keturiems adresatams – pačiai G.Kalvelytei-Silienei, L.Savickui, premjero patarėjui Arnoldui Pikžirniui ir viceministrei L.Jaruševičienei.
„Neįsivaizduoju, kodėl buvau įtraukta į šį sąrašą, nes prašymas buvo labiau susijęs su apsaugos priemonėmis, už kurias tuomet buvo atsakingas kitas viceministras Algirdas Šešelgis. Bet prasidėjus karui niekas juk neklausia, kodėl yra į jį siunčiamas“, – teisme kalbėjo buvusi viceministrė.
Jos teigimu, siūlančių savo pagalbą, geras ir keistas idėjas buvo daugybė: „Laiškai į pašto dėžutę krito kas sekundę ar kas pusę sekundės.
Jų buvo tokia begalė, kad dirbti faktiškai buvo nebeįmanoma, todėl bandžiau skaityti tik L.Savicko ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos laiškus. Kitus perskaitydavau tik po darbo valandų.“
Sudomino britų gaminiai
Tarp daugybės laiškų ji buvo radusi ir bendrovių „Pro Aris“ bei „Bioeksma“ pasiūlymus, kuriuos persiuntė L.Savickui.
„Pro Aris“ siūlomiems testams būtų reikėję kraujo mėginio, o „Bioeksma“ sudomino dėl to, kad jų siūlomi testai buvo pagaminti Jungtinėje Karalystėje. „Profarma“ ir kitos bendrovės siūlė Kinijoje gamintus testus.
Daugybę kartų per dieną L.Savickui skambindavusi L.Jaruševičienė su juo pasitarusi, kad pusę milijono testų būtų galima pirkti iš bendrovės „Profarma“, o likusius – iš „Bioeksmos“.
L.Savickas esą teigė pats negalintis priimti tokio sprendimo, todėl turįs suderinti su Vyriausybe. Po kelių minučių jis perskambino ir pasakė, kad toks planas tinka.
Deryboms – tik valanda
Tačiau pasirašyti sutartį su bendrove „Profarma“ reikėję kaip įmanoma greičiau, o tai padarius – skubiai pranešti Vyriausybei, nes jau 10 valandą ryto premjeras S.Skvernelis šią žinią turėjo pranešti spaudos konferencijoje.
Iki jos buvo likusi kiek daugiau nei valanda.
L.Jaruševičienė teigė paskambinusi tuomečiam Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos (NSPL) vadovui, dabar jau mirusiam Vytautui Zimnickui ir paskubinusi per valandą pasirašyti testų pirkimo sutartį.
V.Zimnickas sakęs, kad tai padaryti būtų įmanoma tik tuo atveju, jei sutartį paruoštų patys bendrovės „Profarma“ atstovai. Dėl to kiek nustebusi L.Jaruševičienė pasiūliusi į ją būtinai įrašyti punktą, kad „Profarma“ grąžins pinigus, jei užsakymas vėluotų dvi dienas.
Paprašė visos sumos
Iki premjero spaudos konferencijos likus kelioms minutėms tuometė viceministrė sulaukusi sutarties iš „Profarmos“.
„Sutartis buvo visiškai žalia – taip prastai parengta, kad sąžinė neleido jos patvirtinti“, – teisme prisiminė L.Jaruševičienė ir pridūrė ją skubiai persiuntusi kolegoms patobulinti.
Negana to, „Profarma“ paprašiusi iš karto sumokėti visą sumą – kiek daugiau nei 6 milijonus eurų. Tuomet paaiškėjo, kad NSPL tiek pinigų neturi. Premjero patarėjas L.Savickas skubiai liepęs skambinti tuomečiam finansų viceministrui Dariui Sadeckui.
Kad ir kaip skubėjo abiejų ministerijų atstovai, iki planuotos S.Skvernelio spaudos konferencijos sutartis nebuvo pasirašyta.
Bendrovės „Profarma“ vadovė sutartį pasirašė 15 val. 46 min., tuomet dokumentas su jos parašu buvo vežamas į Vyriausybę, kur buvo patvirtintas tik vakare.
Netrukus L.Savickas L.Jaruševičienei nurodęs, kad premjero pavedimu testų pirkimo sutartys nedelsiant turi būti pasirašytos ir su bendrovėmis „Termofisher“ bei „Bioeksma“.
„Tai tik įrodo, kad Vyriausybės vadovas puikiai žinojo, su kokiais tiekėjais buvo pasirašomos sutartys. L.Savicką informuodavau apie kiekvieną veiksmą, ir net dvigubai – siųsdavau elektroninį laišką ir dar SMS žinutę“, – sakė buvusi viceministrė.
Ekspertų balso neišgirdo
L.Jaruševičienė pasakojo, kad ši testų pirkimo drama buvo pasiekusi ir lūžio tašką, tačiau jis neįvyko. Atkalbėti Vyriausybę nuo šių pirkinių bandė Didžiojoje Britanijoje Kembridžo universitete dirbantis mokslininkas ir gydytojas Tumas Beinortas.
Praėjus dienai po susitarimo su bendrove „Profarma“ jis parašė laišką tuomečiam premjero patarėjui Jonui Kairiui ir siūlė jokiu būdu nepirkti šių testų, nes jų tikslumas kelia abejonių, o jiems skirtus milijonus valstybė galėtų panaudoti efektyviau.
Tam pritarė ir Santaros klinikų Hematologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius. Abu medikai vaizdo skambučiu susisiekė su tuomete sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene ir bandė atkalbėti nuo šio sandorio.
Prie pokalbio prisijungė ir L.Jaruševičienė su L.Savicku. „Pokalbis psichologiškai buvo labai sunkus, įtampa buvo didžiulė“, – prisiminė L.Jaruševičienė. Vienu metu L.Savickas abiem viceministrėms nurodęs išeiti iš kabineto ir su jomis bendravęs įjungęs telefono garsiakalbį.
Jis pasakęs, kad, nepaisant ekspertų nuomonės, galutinį sprendimą turi priimti sveikatos apsaugos ministras A.Veryga. Ministrui paskambino L.Jaruševičienė.
„Jaučiau, kad A.Veryga – labai sudėtingoje situacijoje. Jis – medikas, bet kartu ir ministras bei operacijų vadovas, o suderinti mediko ir politiko pozicijas kartais sunku“, – kalbėjo L.Jaruševičienė. Ji neslėpė, kad kaip medikė taip pat abejojo greitųjų testų būtinumu.
Byloje – ne viskas
Gavusi ministro pritarimą L.Jaruševičienė apie tai žinute pranešusi L.Savickui.
„Teisingas sprendimas, atvėstam 30–60 min. ir dirbam toliau“, – jai atsakęs L.Savickas.
Netrukus ji sulaukusi ir kito premjero patarėjo A.Pikžirnio atsiprašymo: „Pardon, kad pratrūkau, Lina. Atvėstam ir tęsiam.“
Šias žinutes L.Jaruševičienė yra išsaugojusi iki šiol, tačiau apgailestavo, kad daug tuo metu užfiksuotų žinučių ir pokalbių taip ir nebuvo įtraukti į bylą.
Kaltinime neliko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjų įrašytos pastabos: „Darytina išvada, kad L.Jaruševičienė veikė ne savarankiškai, jos veiksmai buvo suderinti su kitais asmenimis.“
„Kad šie veiksmai atrodytų nusikalstamai, reikėjo labai pasistengti, bet jei iš gyvenimo iškerpi kai kuriuos epizodus ir suklastoji realybę, gali sukurti ką tik nori“, – teisme kalbėjo iš karto po tyrimo pradžios atsistatydinusi tuometė viceministrė.
L.Jaruševičienė sakė iki šiol nesuprantanti, kodėl už bendrus Vyriausybės sprendimus teisiama tik ji viena, ir ilgai turėjo vilčių, kad pareigūnai viską išsiaiškins.
„Gal Vyriausybė viršijo įgaliojimus, bet klausimas – ar tai įgaliojimų viršijimas, ar krizinės situacijos valdymas. Krizinėje situacijoje visi elgėsi kitaip, nei būtų elgęsi kitu metu“, – svarstė kaltinimų sulaukusi L.Jaruševičienė.
Šiuo metu medikė užsiima aktyvia moksline veikla, todėl teismui pateikė prašymą panaikinti jai paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
