„Dabar esame tokioje situacijoje, kai reikia daugiau įsipareigojimų, stipresnių įsipareigojimų tiekti šarvuočius, tankus Ukrainai, ir aš labai tikiuosi, kad mūsų stiprus sąjungininkas tai padarys“, – forumo diskusijoje sakė prezidentas, paklaustas ar mano, kad kancleris Olafas Scholzaspriims žingsnį Ukrainai tiekti kovos tankus „Leopard 2“.
„Aš buvau labai svarbaus lūžio ar posūkio taško Vokietijos mąstyme liudininkas (...). Lankėmės Berlyne ir tuo metu Vokietija nusprendė, kad vietoj humanitarinės pagalbos jie tieks ginkluotę. Tai buvo labai svarbus Vokietijos apsisprendimo momentas“, – kalbėjo G. Nausėda.
O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“. Anksčiau šį mėnesį Vokietija sutiko skirti ukrainiečiams 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir oro gynybos sistemą „Patriot“.
Anot G. Nausėdos, Vokietija nesiryžta priimti sprendimo tiekti tankus dėl visuomenėje vyraujančių nuotaikų.
„Aš suprantu, kad situacija kai kuriose kitose šalyse yra kitokia (...). Vokietijos visuomenės požiūris keičiasi, bet mes vis tiek negalime ignoruoti to, kad Vokietijos visuomenės požiūris ar nuotaika vis dar yra visiškai kitokia, palyginti su Lietuva“, – kalbėjo jis.
„Būtent dėl šios priežasties politikai turi atsižvelgti į šią situaciją. Ir kartais tai paaiškina, kodėl kai kuriose labai svarbiose ES ir NATO šalyse kai kurie sprendimai ateina vėliau, nei mes tikimės ir norime. Mes sakome, kad dėl šios priežasties kai kurie sprendimai priimami pavėluotai, ir turiu jums atvirai pasakyti, kad gaila“, – sakė prezidentas.
Vokietija pastaraisiais mėnesiais suteikė reikšmingą pagalbą Ukrainai, įskaitant haubicas, savaeiges priešlėktuvines sistemas „Gepard“ ir pirmąją iš keturių oro gynybos sistemų IRIS-T.
Tačiau kritikai, kurių yra ir Vokietijos valdančiojoje koalicijoje, seniai skundžiasi galimu O. Scholzo nenoru didinti pagalbą.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį, prieš išvykdamas į tarptautines derybas dėl ginkluotės tiekimo Kyjivui padidinimo, pareiškė, kad tikisi greito Vokietijos pritarimo siųsti Ukrainai tankus „Leopard“.
Anksčiau Lenkija teigė esanti pasirengusi siųsti Vokietijoje pagamintus tankus į Ukrainą, tačiau pridūrė, kad tam reikia Berlyno pritarimo.
„Karo baigtis lems Europos ateitį“
G.Nausėda taip pat pakvietė Europos šalis didinti lėšas, skiriamas saugumui stiprinti, sparčiau plėtoti gynybos pramonę ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Be kita ko, šalies vadovas pabrėžė ir NATO svarbą visai Europai, rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
„Jau beveik metus vykstantis Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė visą pasaulį, sukeldamas grėsmių tarptautinei taisyklėmis grįstai tvarkai, maisto, energetiniam saugumui ir pasaulio prekybai. Šio karo baigtis lems Europos ateitį, todėl mūsų bendra pareiga yra remti Ukrainą visomis priemonėmis – pirmiausia karinėmis, taip pat politinėmis, ekonominėmis, finansinėmis, humanitarinėmis. Pagalba Ukrainai privalo būti tvari, ilgalaikė ir glaudžiai koordinuojama tarp ES ir NATO“, – viešoje diskusijoje „Ginant Europą“ sakė Lietuvos prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad nors pastaraisiais metais Europos valstybės nuolat didino gynybos finansavimą, šiandieninė saugumo situacija reikalauja tą daryti dar greičiau.
„Rusijos karas Ukrainoje parodė ne tik stipriąsias Europos vietas, bet ir tas sritis, kurioms reikia visų europiečių skubaus ir sutelkto dėmesio. Privalome stiprinti ir sparčiau plėtoti savo gynybos pramonę, kad užpildytume atsivėrusias spragas. Rusijos grėsmė niekur neišnyks, nepaisant, kokiomis sąlygomis ir kada baigsis karas“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat akcentavo, kad 2023 m. liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime tikimasi pasiekti sąjungininkų susitarimą dėl įsipareigojimo didinti gynybai skiriamas lėšas.
„Europos valstybės privalo laikytis pažadų didinti investicijas į gynybą ir modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. To reikalauja mūsų strateginė realybė. 2 procentai turėtų būti gynybos finansavimo „grindys“, o ne „lubos“, – teigė prezidentas, priminęs, kad Lietuva 2023 m. gynybos biudžetą padidino iki 2,5 proc. BVP.
Kalbėdamas apie Europos saugumą Lietuvos vadovas pabrėžė, kad jo kertiniu akmeniu yra ir išliks transatlantinis gynybos aljansas – NATO.
Lietuvos vadovas taip pat pažymėjo, kad Europos saugumas nėra ir negali būti matuojamas tik ginklais ir karine galia.
„Europos sėkmė bus matuojama veiksmais, kurių valstybės imsis nutraukdamos savo priklausomybę nuo Rusijos, ypač nuo jos energetikos išteklių. Sėkmė bus matuojama žingsniais, kurių imsimės atstatydami Ukrainą, plėsdami sankcijas Rusijai, reikalaudami atsakomybės už karo nusikaltimus“, – Davoso pasaulio ekonomikos forume sakė G. Nausėda.
