„Už“ nepasitikėjimą A.Stončaičiu balsavo visi septyni komisijai priklausantys valdančiųjų atstovai. Iš viso komisijai priklauso 12 parlamentarų.
Po balsavimo posėdžiui pirmininkavęs komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorius Bronislovas Matelis informavo, kad kreipsis į opozicines frakcijas, jog šios pasiūlytų naują kandidatą į pirmininkus.
Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas.
Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.
Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.
Opozicija posėdį boikotavo
Antikorupcijos komisijai priklausantys opozicijos atstovai priešinasi tokiam valdančiųjų įgeidžiui. Visi jie nusprendė boikotuoti neeilinį posėdį ir balsavime nedalyvauti. Jų teigimu, pagrindo atstatydinti komisijos vadovą nėra, o šios pareigos pagal Seimo statutą priklauso opozicijai.
Paties vadovaujamos Antikorupcijos komisijos posėdyje nepasirodė ir jos pirmininkas A.Stončaitis. Iš jo vairą perėmė komisijos pirmininko pavaduotojas konservatorius B.Matelis.
Nepasitikėjimą A.Stončaičiu inicijavo septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, B.Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Valdantieji laikosi pozicijos, kad Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas neatsakė į žiniasklaidos iškeltus klausimus dėl jo reputacijos ir galimų netinkamų ryšių, o šiai pozicijai keliami aukščiausi skaidrumo standartai.
„Antikorupcijos komiteto pirmininkas turėjo galimybę šiame viešai transliuojamame posėdyje paaiškinti savo vertinimą dėl aplinkybių, kurios apie jį yra pateiktos žiniasklaidoje, tačiau ir šiandien jis atsisakė tai padaryti“, – tvirtino liberalas E.Gentvilas.
„Darau išvadą, kad jis ne tik nesiryžo, tačiau akivaizdžiai vengia paaiškinti visuomenei, tuo pačiu ir Antikorupcijos komisijos nariams, aplinkybes, kurios yra viešai pateiktos“, – pridūrė jis.
Konservatorius J.Razma patikino, kad „nėra didelio džiaugsmo svarstyti tokius klausimus, kaip šiandien“, juolab, jog ilgą laiką su A.Stončaičiu „dirbo draugiškai“.
„Bet situacija yra pasikeitusi po žurnalistinio tyrimo ir gaila, kad pirmininkas nesuvokia tos situacijos pasikeitimo. Nebuvo tos reakcijos iš jo pusės, kokia turėtų būti tokiais atvejais“, – kalbėjo konservatorius.
Klausimų dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacijos valdantiesiems kilo po to, kai portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A.Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A.Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti.
Siekdamas išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorius B.Matelis kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
Praėjusių metų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), remdamasi valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, nurodė nesutinkanti išslaptinti medžiagos Seimo Antikorupcijos komisijos nariams apie šios komisijos pirmininką A.Stončaitį.
Toks atsakas neįtikino B.Matelio, kuris tvirtino manąs, kad komisijos nariams slapta informacija nepateikiama dėl to, jog A.Stončaitis vis dar gali būti specialistų akiratyje.
Anksčiau Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė išvadą, kurioje teigiama, kad komisijos pirmininkas turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir neprivalėjo tikrintis poligrafu, tačiau valdančiųjų atstovų toks atsakymas neįtikino.
Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad po institucijų išaiškinimų konservatoriams vis dar kyla klausimų dėl A.Stončaičio atvejo. Pasak politiko, VSD ir policijos departamentas atsakė taip, kad ir ypač kvailiems būtų aišku, kad šioje istorijoje padėtas taškas.
Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A.Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – septynis narius iš 12-kos.
