„Visą laiką yra techninės problemos, paminėčiau dvi pagrindines: negalima iš karto duoti ypatingai didelio kiekio tankų, nes pirmiausia reikia išmokinti. Kalbant apie tankus, kaip priemonė – nė vieno tokio tipo tanko Ukrainos kariuomenė iki šiol nenaudojo, neturi savo ginkluotėje, todėl (...) pirma parama tais tankais nėra tokia didelė“, – LRT ketvirtadienį sakė V. Rupšys, Briuselyje dalyvaujantis NATO kariuomenių vadų susitikime.
„Kita yra tokia, kad mes patys turime gynybos planus ir mes patys turime garantuoti savo gynybą. Todėl atiduoti arba perduoti Ukrainai tos valstybės, kurios disponuoja savo arsenale tokia ginkluote, gali tiek, kiek jie gali leisti sau tokia riziką, kad užtektų ir savo šalies ir aljanso visai gynybai“, – akcentavo kariuomenės vadas.
Kartu jis pabrėžė, jog NATO kariuomenių vadai ir žemesnio rango kariniai pareigūnai sutaria, kad parama Ukrainai turi didėti pagal besikeičiančią situaciją.
Ukrainos sąjungininkės Europoje nuo Rusijos invazijos pradžios pernai vasarį nusiuntė Kyjivui daugiau kaip 300 modernizuotų sovietinių tankų, tačiau iki šiol atsisakydavo nusiųsti vakarietiškos gamybos sunkiųjų tankų, kurių Ukraina ne kartą prašė.
Pastaruoju metu šis kursas ėmė keistis, po keliolika tankų Ukrainai pažadėjo Prancūzija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, tačiau vis dar nesulaukiama Berlyno paramos – ir spaudžiama partnerių ES ir NATO, Vokietija kol kas nesutinka eksportuoti šalyje pagamintų sunkiųjų tankų „Leopard“, kurie padidintų Ukrainos galimybes atremiant Rusijos invaziją.
