Tai esą gali būti ženklas, kad apie nuo lapkričio vidurio tiriamą skandalingą bylą galėjo būti žinoma ne tik iš Seimo skubiai pasitraukusiam ir šiandien įtariamuoju tapusiam Kristijonui Bartoševičiui, bet net ir demaršą prieš partiją surengusiems Raseinių konservatoriams.
Tokios versijos neatmetantis valdančiosios Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad skubus į Raseinių savivaldybės tarybos narius kandidatuojančių konservatorių sprendimas atsiriboti nuo partijos gali būti susijęs su vėliau ją ištikusiu skandalu.
Parlamentaras šiomis abejonėmis pasidalino ir su frakcijos kolegomis Seime. „Mes pajuokavome, kad gal kas nors iš Generalinės prokuratūros turi kokį pusbrolį Raseiniuose, gal ir tarp vietos konservatorių. Panašu, kad kažkas apie tyrimą galėjo informuoti ne tik K.Bartoševičių, bet ir Raseinių konservatorius. Arba jie turi labai gerai nuojautą“, – svarstė E.Gentvilas.
Politikui neatrodo, kad tai tebuvo sutapimas. Jis stebisi, kad Raseinių rajono meras konservatorius Andrius Bautronis nuo partijos atsiribojo ne prieš mėnesį ar anksčiau, kai buvo sudaromas kandidatų sąrašas ar partija jį patvirtino, o likus dienai iki K.Bartoševičiaus skubaus pasitraukimo.
Apie tai buvo pranešta mokamame skelbime vietos laikraštyje, netrukus žinia apie Raseinių konservatorių žygį pasklido ir plačiau. „Raseinių krašto rinkėjus kviečiu netapatinti Raseinių konservatorių su Vilniaus ar Seimo konservatoriais. Vilniaus liberalios konservatorių pažiūros nėra priimtinos Raseinių konservatoriams“, – buvo skelbiama A.Bautronio kreipimesi.
Kitą dieną dar būdamas komandiruotėje Čilėje K.Bartoševičius kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją prašydamas panaikinti Seimo nario mandatą. Jo buvęs parlamentaras neteko praėjusį antradienį.
Prieš tai Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti K.Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę, tačiau politikas tikino, kad apie atliekamą tyrimą jis esą nieko nežinojo ir jo atsistatydinimas su tuo nesusijęs.
Buvusio parlamentaro pateikiama pasitraukimo iš Seimo versija neįtikino kitų politikų, ja abejoja ir šalies vadovas. Daugelis jų įsitikinę, kad K.Bartoševičių žinia apie bylą ir būsimą generalinės prokurorės kreipimąsi galėjo pasiekti Čilėje. Dėl to opozicija vis garsiau kalba apie parlamentinį tyrimą.
„Visi sako, kad negali būti tokio sutapimo, jog K.Bartoševičius atsistatydino iš Seimo nieko nežinodamas apie tuos būsimus įtarimus.
Tai aš sau leidžiu dar daugiau ir tęsiu mintį, kad negali būti taip, jog pirmą kartą Lietuvos istorijoje partijos skyrius atsiribotų nuo savo partijos likus dienai iki skandalo pradžios.
Yra buvę atvejų, kai kas nors iš partijos pasitraukia ir dalyvauja rinkimuose savarankiškai. Taip iš mūsų partijos pasitraukė Vilniaus meras Remigijus Šimašius ar Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jie išėjo iš partijos dėl pragmatinių sumetimų ir įkūrė komitetus. Bet čia įdomesnis dalykas – Raseinių konservatoriai iš partijos nepasitraukė, tik nuo jos atsižegnojo. Likus vienai dienai iki skandalo. Aš kito panašaus atvejo neprisimenu“, – pastebėjo E.Gentvilas.
Be to, politikos senbuviui pasirodė keistas ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės sprendimas kreiptis į Seimą dėl K.Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo, kuomet jau buvo žinoma, kad jis traukiasi iš parlamento.
E.Gentvilas atviravo girdėjęs kai kurių politikų samprotavimus, kad tai gali būti susiję su premjerės Ingridos Šimonytės atmestu prašymu didinti prokuratūros finansavimą.
„Nežinau, kiek pagrįsta ši versija, bet esu girdėjęs, kad tokį generalinės prokurorės sprendimą neva galėjo lemti paprasčiausios emocijos.
Atsieit, jei kažkas K.Bartoševičiui nutekino informaciją apie tyrimą, vis tiek pateiksiu prašymą Seimui naikinti jo neliečiamybę. Maždaug, nors K.Bartoševičius ir atsistatydino, mes vis tiek jums įkąsime“, – politikos užkulisiuose sklandančiomis versijomis pasidalijo valdančiųjų atstovas.
Jis taip pat pastebėjo, kad generalinės prokurorės prašymas Seimui galėjo būti pateiktas ir vėliau, tačiau, matyt, įvykių eigą pakoregavo skubus K.Bartoševičiaus sprendimas trauktis.
Anot E.Gentvilo, gali būti, kad pareikšti įtarimus K.Bartoševičiui ar jį apklausti buvo planuojama vėliau. „Matyt, dar nebuvo laikas kokiems nors procesiniams veiksmams, o prokuratūrai teko šokti į šį politinį kankaną su Seimu“, – mano Seimo senbuvis.
Tai, kad K.Bartoševičius galėjo žinoti apie planuojamą prokurorės kreipimąsi į Seimą neabejoja ir opozicijai priklausantis buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
Jis taip pat linkęs manyti, kad jai apie būsimus įtarimus žinojo K.Bartoševičius, gali būti, jog tai nebuvo paslaptis ir kam nors partijos vadovybėje.
„Akivaizdu, kad K.Bartoševičius prašymą naikinti jo mandatą parašė žinodamas, kad bus prašoma naikinti jo neliečiamybę. Klausimas tik, ar tą informaciją nutekino policija, ar prokuratūra“, – lrytas.lt sakė S.Skvernelis.
Jis taip pat mano, kad nedaug trūko, jog visuomenė galėjo nieko ir nesužinoti apie įtarimus K.Bartoševičiui, kuris praėjusią savaitę tapo privatus asmuo: „Jeigu jis iš Seimo būtų išėjęs keliomis dienomis anksčiau, mes apie tai šiandien net nekalbėtumėme. Gal ir iš prokuratūros buvo noras, kad visa tai neliktų paslaptyje“.
Prokuratūra pareiškė nematanti reikalo tirti, kas galėjo nutekinti informaciją apie atliekamą tyrimą ir kaip ši informacija pasiekė K.Bartoševičių.
Opozicijos siūlymus tai aiškintis Seime skeptiškai vertina ir parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Mano požiūriu, visi klausimai jau yra atsakyti, bet suprantu, kad dabar yra rinkiminis laikotarpis, kad opozicija griebiasi kiekvieno kabliuko ir kad tokių iniciatyvų arba bent jau kalbų apie jas, matyt, bus“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen,
Seimo pirmininkė buvo viena pirmųjų, sužinojusių apie prokuratūros planus kreiptis į Seimą dėl įtarimų pedofilija vienam Seimo nariui.
Šaltinių teigimu, apie tai V.Čmilytę-Nielsen generalinė prokurorė informavo dar penktadienį. Tą pačią dieną K.Bartoševičius parašė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Seimo pirmininkė šią informaciją patvirtino, tačiau teigė, jog N.Grusnkienė neįvardijo nei Seimo nario pavardės, nei jo atstovaujamos partijos ar frakcijos.
V.Čmilytė-Nielsen lrytas.lt taip pat teigė šia informacija su niekuo nepasidalinusi. Tiesa, Liberalų sąjūdžio lyderė galėjo ramiau jaustis žinodama, kad įtarimus norima pareikšti ne jos partiečiui.
