Taigi netrukus visi užmiršta, kad K.Bartoševičius buvo Seime ir kodėl jis iš ten išėjo. Praeina dar koks pusmetis ar metai ir viešojoje erdvėje šmėkšteli žinia, kad buvęs Seimo narys galimai įsivėlė į kažkokią nemalonią istoriją, susijusią su seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu. Galbūt net sulaukia įtarimų arba ne.
Visi pakraipo galvą, dar kartą nusistebi, kai kuriuos ištinka šokas ar nemiga, bet ir vėl viskas aprimsta. Vieni rinkimai jau būna praėję, o prieš kitus – nauji rūpesčiai ir nauji skandalai. Taip galėjo nutikti naujo galimos pedofilijos skandalo atveju. Labai panašu, kad tokios praėjusią savaitę šalį sudrebinusios istorijos atomazgos galėjo tikėtis ne tik iš Seimo suskubęs trauktis pasmerktasis.
Toks scenarijus būtų buvęs patogesnis ir galimų K.Bartoševičiaus nuodėmių priblokštiems konservatoriams, taip pat ir kitiems politikams. Juk kam smagu kolektyviai tėkštis veidu į purvą. Ir vis dėlto buvo tėkštasi. Netrukus po to, kai visi atsilabino su K.Bartoševičiumi, Generalinė prokuratūra netikėtai pranešė prašanti naikinti jo teisinę neliečiamybę. Tą pačią, kurios politikas po paros jau būtų ir taip netekęs.
Negana to, paaiškėjo, kad Seimo serveriuose jau yra net keli generalinės prokurorės N.Grunskienės pasirašyti prašymai sušaukti neeilinę sesiją. Vienu atveju neliečiamybę buvo prašoma naikinti neįvardytam parlamentarui, kitu – konkrečiam. Tarp į Seimą atkeliavusių ir politinę padangę sudrebinusių prokurorės raštų – vos kelių valandų skirtumas.
Kas įvyko per tas kelias valandas? Prokuratūros vadovė apsižiūrėjo per skubėjimą įvėlusi klaidą ar suprato, kad informacija apie tyrimą pasiekė ne tik K.Bartoševičiaus ausis? Gal prokuratūra sunerimo, kad jų įtariamasis gali išsisukti nuo pas mus įprasto linčo teismo?
Bet kuriuo atveju prokurorai į Seimą kreipėsi, kai K.Bartoševičius pats tepė slides ir, beje, niekas teisėsaugai netrukdė kitą dieną buvusio Seimo nario patykoti prie Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinės durų.
Peršasi įkyri mintis, kad kažkas anksčiau sužinojo apie prokurorų planus kreiptis į Seimą ir buvo skubama juos aplenkti. Ar tik tolimoje Čilėje tuo metu viešėjęs K.Bartoševičius, ar dar kažkas? Ir kodėl šios lenktynės buvo pralaimėtos?
Seimo vadovė V.Čmilytė-Nielsen „Lietuvos rytui“ pripažino dar prieš generalinės prokurorės N.Grunskienės kreipimąsi bendravusi su ja, ji Seimo pirmininkę žodžiu informavo apie prokurorų planus.
Tiesa, V.Čmilytė-Nielsen tikina, kad prokurorė neįvardijo nei įtariamojo Seimo nario, nei jo atstovaujamos partijos ar frakcijos. Liberalų sąjūdžio lyderė dievagojasi apie prokurorų planus niekam neprasitarusi. Vis dėlto jau pirmadienio rytą, vos tik K.Bartoševičius paskelbė, jog atsisako Seimo nario mandato, politikos užkulisiuose ėmė sklisti kalbos, kad jam ant kulnų mina teisėsauga.
Ar tokie gandai tikri, ar laužti iš piršto, „Lietuvos rytas“ Generalinės prokuratūros ėmė teirautis, kai dar nebuvo paskelbta apie prokurorų prašymą sušaukti neeilinę Seimo sesiją ir baisių nusikaltimų šešėlis dar nebuvo užslinkęs ant K.Bartoševičiaus galvos.
Vis dėlto prokuratūra aiškina ankstesnį savo prašymą papildžiusi po parlamento vadovės skambučio. Pasirodo, V.Čmilytė-Nielsen, išgirdusi apie K.Bartoševičiaus norą trauktis, nutarė pati įsitikinti, ar po Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio dar bus poreikis šaukti neeilinę Seimo sesiją.
Gali būti, kad šiuo skambučiu Seimo vadovė paskubino prokurorus, taip galutinai sugriaudama scenarijų, pagal kurį K.Bartoševičius iš Seimo galbūt turėjo galimybę pasitraukti tyliai.
Nežinia, ar V.Čmilytei-Nielsen taip išėjo tyčia, ar ne, o gal ji tikėjosi kitokios prokurorų reakcijos, bet yla išlindo iš maišo ir skaudžiausiai dūrė konservatoriams, kurie atrodė netekę amo.
Vėlgi nežinia, ar valdančiuosius šokas ištiko dėl K.Bartoševičiui mestų baisių kaltinimų, ar ir dėl to, kad viskas staiga paaiškėjo.
Konservatoriai atrodė tam nepasirengę. Tai gali liudyti, kad jie nieko nežinojo, bet negali ir atmesti, kad Seime buvo laukiama kitokios atomazgos. Kol kas akivaizdu viena: jeigu pradės aiškėti, kad tokie lūkesčiai galėjo būti realūs, vien žadamos diskusijos dėl daug aistrų ir ginčų keliančio teisinės neliečiamybės instituto atsisakymo gali ir neužtekti.
