Pasak specialistų, nors karo lauke nuolat vyksta alinantys mūšiai, tam tikrą pauzę bus priverstos padaryti abi pusės.
Vakarų ginkluotei dar teks palaukti
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas neseniai pareiškė, kad Rusijos kariuomenė ruošiasi naujai atakų prieš Ukrainą bangai, kuri veikiausiai prasidės iki vasario pabaigos, kai bus minimos pirmosios invazijos metinės.
Visgi karybos ekspertas ir apžvalgininkas Egidijus Papečkys svarstė, kad kelis artimiausius mėnesius abi pusės greičiau bandys sukaupti jėgų tolimesniems puolimams, o ne imtis naujų dabar.
„Dabar Rusija stengiasi daryti spaudimą Ukrainai, išsekinti jų jėgas fronte, ir tokiuose nedideliuose mūšiuose, bet daugybėje taškų palei visą fronto liniją, bando neleisti ukrainiečiams sutelkti pajėgų puolimui. Tiesiog bando išnaudoti savo kiekybinį pranašumą, kad sukaustytų juos, įtrauktų naujus rezervus, ir stengiasi, kad ukrainiečiai tiesiog būtų priversti visame fronte gintis, negalėtų sutelkti jėgų puolimui vienoje ar kitoje fronto vietoje.
Beje, Rusija tikisi per tuos kelis mėnesius ir pati sukaupti pajėgas didesniam puolimui“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Papečkys.
Pasak pašnekovo, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad „karo fronte nieko naujo“, čia kiekvieną dieną vyksta sunkūs ir sekinantys mūšiai nedidelėmis grupėmis.
„Rusijos kiekybinė persvara yra, ji turi daugiau geležies ir karių, turi aviacijos, kurios neturi ukrainiečiai, o tai jiems leidžia daryti spaudimą. Nėra didelių puolimų iš Rusijos, neatrodo, kad yra grėsmė, kad ji prasiverš kažkur giliau, bet jie po truputį stengiasi stumtis į priekį, pasigerinti taktinę padėtį būsimam puolimui, kurį vėliau bandys išvystyti“, – aiškino karybos ekspertas.
Visgi paklaustas, ar per karo Ukrainoje metines – vasario 24-ąją – galima iš Rusijos laukti stipresnių smūgių ir netikėtų provokacijų, E.Papečkys atkreipė dėmesį, jog prisirišimas prie datų rusams kare jau nebepadeda.
„Mes buvome įpratinti, kad režimas labai išnaudoja visokias progas – gegužės 9-ąją, vasario 23-ąją – savo armijos dieną, bet dabar jau matome, kad, kiek tų dienų bebūtų, tai nebuvo, kad prie jų kažkas pririšta. Vasario 23 dieną gali būti kažkoks pakilimas, nes armijos diena yra labai stipriai švenčiama šventė Rusijoje“, – sakė jis.
Tačiau ekspertas neatmetė, kad galima ir toliau tikėtis mažesnių ar didesnių Rusijos kariuomenės vykdomų raketų smūgių visoje Ukrainos teritorijoje.
„Taikiniai būtų apšaudomi nuolat, jeigu jiems užtektų raketų. Rusijos masiniai raketų smūgiai dažnai būna tiesiog kaip kerštas už nesėkmes fronte ar ukrainiečių atakas. Bet jie kasdien paleistų po 50 ar 100 raketų, jeigu jie tik jų turėtų. <...>
Pavyzdžiui, jie labai sėkmingai išnaudoja S-300 raketas. Kadangi jomis galima šaudyti ir į žemės taikinius, jie ima tokias senesnes raketas, turi jų prikaupę dar nuo Sovietų Sąjungos laikų. Jos nėra labai taiklios prie žemės, bet, kai šauni į miestą, vis tiek kažkur ta raketa nukris.
Gal pataikys į gamyklą, nukris per kelis kvartalus, bet vis tiek padarys žalos, terorizuos Ukrainos visuomenę, – tvirtino E.Papečkys.
Pasak specialisto, rusų vykdomi apšaudymai skirti ne tik tam, kad sugriautų energetinę sistemą ar infrastruktūrą – nors specialiai ir nesitaikoma į daugiabučius, rusams esą labai patogu, kad viena ar kita raketa nukris į daugiabutį, nes tai irgi yra visuomenės teroro dalis.
„Jiems reikia, kad visada būtų įtampa, įbauginimas, galbūt siekiama sukelti nepasitenkinimą, kad jau tą karą reikėtų baigti. Jie tą ir darys, bet dabar matome, kad tie intervalai tarp masinių apšaudymų ilgėja“, – pridūrė karybos ekspertas.
Pasak jo, tam tikro stabilumo Rusijai suteikia ir vykdoma mobilizacija, kuri fronte leidžia „užkamšyti skyles“.
„Kai buvo sėkmingas ukrainiečių puolimas Charkovo srityje link Luhansko, Chersono atsiėmimas, rusų gynyboje atsirado skylių dėl karių trūkumo, nes jie nepasiruošė šitam karui tinkamai. Ir kai kuriuos mobilizuotuosius iš karto metė į mūšį, kad su rusų karių krauju sustabdytų ukrainiečių puolimą.
Tada padėtis stabilizavosi, kitą mobilizuotų dalį jau turėjo laiko parengti geriau, ir dabar dalimis juos siunčia į frontą, kad vis nauji žmonės palaikytų tą karo ugnį“, – nurodė karybos ekspertas.
Paklaustas, ar iki karo metinių Ukrainą gali pasiekti prižadėta ginkluotė iš Vakarų, E.Papečkys pažymėjo, jog dalis ginkluotės frontą turėtų pasiekti dar šį mėnesį, tačiau jos panaudojimo mūšio lauke dar teks palaukti.
„Ginkluotė atvyks labai greitai, bet jie jos iš karto į frontą tikrai nemes. Ukrainos pajėgos, skirtingai nei Rusijos, skiria laiko karių parengimui. Neparengtas karys nebus toks efektyvus mūšio lauke, ir bus tik didesni nuostoliai. Bet tai bus ne tik individualus karių rengimas, bet iš visos šarvuotos technikos, kurią dabar siunčia, bus formuojami nauji daliniai arba perginkluojami jau esantys daliniai.
Užtrunka laiko, kol tas dalinys pradeda veikti kaip karinis vienetas. Tai ne tik kiekvieną karį išmokina, bet paskui juos mokina veikti atskirais padaliniais. Tai tas užima ir du, ir tris, ir, jeigu ukrainiečiai turės laiko, toks rengimas gali užimti ir keturis, ir penkis mėnesius“, – kalbėjo E.Papečkys.
Rusai sieks aplenkti laiką?
Savo ruožtu atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis taip pat abejojo, kad artimiausios savaitės į karo frontą įneš didelių pokyčių. To priežastis – ir itin kariniams veiksmams nepalankios oro sąlygos.
„Aš neturiu tokios informacijos, kurią turi Ukrainos žvalgyba, bet, vertinant situaciją kad ir iš oro sąlygų, tas paūmėjimas, jeigu ir būtų, jis nebūtų praktiškas ir pragmatiškas. Tam, kad pradėtum aktyvius puolimo veiksmus, tau reikalinga sunki šarvuota technika – tankai ir pėstininkų kovos mašinos. Tam, kad jos galėtų judėti į priekį, reikalingas kietas pagrindas.
Jeigu mes kalbame apie dabartinę situaciją, tai to kieto pagrindo nėra“, – pažymėjo D.Antanaitis.
Jo teigimu, priešingu atveju galėtų pasikartoti ta pati situacija, kuri nutiko praėjusių metų vasario 24 dieną, kai 60 kilometrų ilgio tankų kolona tiesiog užstrigo kelyje, nes pravažiuoti buvo praktiškai neįmanoma.
„Turint omenyje, kad Ukrainoje kelių būklė nėra ideali, asfaltuotų kelių nėra pakankamai daug, tai, manau, vienas dalykas yra tai, ką rusai nori daryti, o kitas – ką rusai gali daryti. Tai yra du skirtingi dalykai.
Logiškai mąstant, be abejo, kad rusai tęs puolimą, nes jiems reikia „išlaisvinti“, tai yra, okupuoti keturias sritis, kurias jie patys sau pripažino Rusijos dalimi. Todėl jie bet kokiu atveju puls tol, kol neokupuos tų keturių sričių.
Bet didžiausias karas pagal idėją turėtų būti tada, kai žemė pradžius, nes tada technika iš tikrųjų gali važiuoti, o ne strigti“, – portalui lrytas.lt dėstė D.Antanaitis.
Tačiau viena priežastis, kodėl rusai galėtų intensyviau pulti būtent dabar, pasak atsargos majoro, yra siekis aplenkti laiką, kol ukrainiečiai dar negavo tankų, neišmoko su jais dirbti ir jų remontuoti.
„Rusams reikia užimti kuo didesnę teritoriją, tai gali būti taip, kad jie bandys paminti fizikos dėsnius, paminti meteorologiją ir judėti į priekį, nes per tokią pliurzą ne tik tankas nepravažiuos, bet ir žmogui praeiti pakankamai sudėtinga“, – aiškino jis.
Pasak D.Antanaičio, šiuo metu Rusijoje vykdoma mobilizacija yra vienintelė jiems likusi išeitis.
„Rusija dabar turės kariauti tol, kol pati nesudegs arba nesudegins ukrainiečių – jie tiesiog neturi kitos išeities. Nors mobilizuoti asmenys nėra paruošti, bet vis dėlto tai yra žmogus su ginklu, ir jis yra grėsmė.
Nėra efektyviausias būdas kovoti mobilizuojant savo visuomenę, bet tai yra vienintelis dalykas, likęs rusams – technologijų jie neturi, technika išdaužyta, raketos išnaudotos, panaudojamos tik tiek, kiek gali tą akimirką pagaminti, artileriniai sviediniai taip pat senka.
Tai kas belieka? Belieka tik mėsa. Tiesiog meta mėsą, kad priešininkui baigtųsi amunicija, bukai šaudant į puolančiuosius“, – komentavo specialistas.
„Mes laukėme, kad Rusija pradės kažkokį ypatingą puolimą per naujus metus, per katalikų Kalėdas, per prezidento Zelenskio gimtadienį, bet iš visų tų pastangų yra tiesiog šnipštas. Rusija buvo ir yra kaip senas žmogus, kuris galvoja, kad yra jaunas, bet realybėje jau nieko nebegali padaryti“, – svarstė atsargos majoras.
Trečiadienį pranešta, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) Ukrainai siųs ir tolimojo nuotolio raketas. D.Antanaičio teigimu, jos turėtų ypač gerai pasitarnauti karo lauke.
„Greičiausiai jos bus skraidinamos, nes jos yra lengvesnės už tankus. Šios raketos ypatingos tuo, kad iššovus jos išskleidžia sparnus, labai stipriai taupomas kuras, o tai reiškia, kad gali turėti didelį kiekį sprogmenų.
Raketa nuskrenda iki taikinio, ji gali ir manevruoti, keisti kryptį, ir, jeigu taikinys yra pasislėpęs už kalno ar sienos, raketa gali apskristi aplink kalną ir smogti iš tos pusės, kur priešininkas nesitiki“, – aiškino karybos ekspertas.
