Visgi, VRK vadovė pastebi, kad svarstant tokias iniciatyvas reikėtų itin plačios diskusijos – pasak J. Petkevičienės, tai paliestų ne tik VRK narius, bet ir didelę dalį komisijoje dirbančių tarnautojų, pačios VRK viešo darbo principus.
„Be abejo, bet kuris iškeltas klausimas yra vertas diskusijos ir čia galėtų būti labai plati diskusija. Vėlgi, kadangi VRK yra vieša institucija, posėdžiai vieši, iš karto tiesiogiai transliuojami internete – nedaug tokių institucijų yra, Vyriausybė, Seimas, bet, sakykime, kitos komisijos net tiesiogiai posėdžių netransliuoja“, – pirmadienį žurnalistams teigė VRK pirmininkė.
„Bet tai klausimas, vertas diskusijos. Aš manau, jeigu bus tas reikalinga, tai nematau problemos, kad VRK nariai turėtų tokius leidimus – tada atitinkamai leidimus dirbti su įslaptinta informacija turėtų turėti ir bent jau nemaža dalis sekretoriato tarnautojų, tada turėtų būti atskira įslaptinta raštvedyba tvarkoma. Visa tai galima svarstyti“, – nurodė ji.
Visgi, komisijos pirmininkė kelia klausimą, kokios naudos gautų visuomenę, jeigu VRK nariams būtų suteikta teisė dirbti su slapta medžiaga, o komisija tam tikrais klausimais rengtų uždarus posėdžius.
„Tai kaip jūs įsivaizduojate uždarus posėdžius ir kas iš to, jeigu VRK nariai turės leidimus dirbti su įslaptinta informacija, turės uždarą posėdį, kažką pasvarstys, bet visuomenė apie tai negalės žinoti?“, – svarstė ji.
ELTA primena, kad opozicijos atstovė A. Širinkskienė žada inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais VRK nariai būtų įpareigoti turėti teisė dirbti su slapta informacija.
Kaip Eltai teigė pati parlamentarė, kadaise palaikymo nesulaukusios iniciatyvos ji ketina imtis iš naujo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė žinios, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) neišslaptina informacijos VRK, susijusios su kandidatais, kadaise bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
