Taip, taip, dirbti vien butui, nė euro nepaliekant maistui, drabužiams, daiktams, pramogoms.
Dar sunkiau patikėti, bet iš tiesų butus Vilniuje perka kaip pašėlę, prekyba pastaraisiais mėnesiais tik nežymiai sulėtėjo. O tai, kad Šiaurės Europos regione Vilnių lenkia tik dvi sostinės – Londonas ir Stokholmas, išvis kosmosas.
Tokius skaičius pateikė ekonomistas Ž.Mauricas ir pabrėžė, kad Vilnių lenkiantis Londonas liūdnai pagarsėjęs aukštomis būsto kainomis jau seniai.
O Švedijos sostinė Vilnių lenks nebeilgai. Ekonomistas pažymėjo, kad Vilniuje praėjusiais metais butų kainos augo 22 proc., o atlyginimai – tik 12 proc. Tuo metu Stokholme atvirkščiai – butų kainos krito 10 proc., o atlyginimai augo 3 proc. Tad būsto įperkamumas Stokholme pagerėjo, o Vilniuje – suprastėjo.
Ž.Mauricas pateikė prognozę, sakančią, kad šiais metais butų kainos Stokholme dar 10 proc. mažės, o atlyginimai augs 4 proc. Tad netrukus Vilnius galės džiaugtis palikęs Švedijos sostinę už nugaros.
Tik didžiuotis čia nėra labai kuo. Juk Vilniuje butų kainos tapo tokios pat kaip daugelyje Jungtinės Karalystės miestų, išskyrus Londoną. Štai Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste butų kainos centrinėje miesto dalyje siekia apie 3700 eurų, o ne centrinėje – 2700 eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje – atitinkamai 4 tūkst. ir 2700 eurų.
Tačiau atlyginimai Belfaste beveik du kartus didesni nei Vilniuje. Ž.Mauricas priminė, kad Vilniaus patrauklumas planuojantiems iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą grįžti ir būsto neturintiems emigrantams sumažėja.
Štai čia ir yra didžiausia problema, su kuria jau dabar susiduria Vilnius. Tai – gyventojų sudėtis.
Daugelis girdėjo pašaipius žodžius, kad Vilnius – kaimiečių miestas. Tiesos juose yra. Juk stambūs ūkininkai dabar gerai gyvena, gali vaikams bent vieną butą Vilniuje nupirkti.
O išleisti į sostinę gyventi sūnų ar dukrą – kaime prestižo reikalas. Taip nuo seno buvo, tad nieko nuostabaus, kad dabar Vilnius kaimiečių miestu pravardžiuojamas. Įdomu, kaip atrodytų Paryžius, jeigu tokios nuostatos laikytųsi Prancūzijos ūkininkai?
Kas kiti naujakuriai Vilniuje? Klestintys verslininkai, pramogų verslo atstovai, finansininkai, IT technologijų atstovai. Ir tie, kurie būstą įsigyja iš nelegalių pajamų. Į kokių miestų draugiją pagal gyventojų sudėtį spraudžiamės, spręsti kiekvienam, bet kad tolstame nuo Paryžiaus – tai tikrai.
Dar viena grupė naujakurių – tie, kurie apsikrovė paskolomis, kad trūks plyš apsigyventų sostinėje. Tokie tikrai 13 metų dirbs tik butui, o jų gyvenimo ypatumus galima stebėti, pavyzdžiui, Perkūnkiemyje.
Ne, čia ne apie sugrūstus šio rajono daugiabučius. Apie automobilių stovėjimą. Juk dažnas naujakurys taupydamas neįsigijo vietos požeminiame garaže tikėdamasis, kad savo nenaują automobilį pasistatys gatvėje.
Tokių besitikinčių Perkūnkienyje tūkstančiai, tad sugrūsti ne tik namai, bet ir automobiliai. Dar vienas tokių naujakurių gyvenimo ypatumas – jie negali apsieiti be skundų.
Perkūnkiemis tikrai yra lyderis pagal skundus dėl automobilių statymo. Policijai, savivaldybei – skundžia naujakuriai kaimynus kur tik gali. Matyt, nesaldus gyvenimas sostinėje.
Todėl nėra ko stebėtis, kad neįtikėtinai brangūs butai keičia ir sostinės veidą.
