Pasak Seimo opozicijoje dirbančios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo, šioje istorijoje padėtas ne taškas, o daugtaškis, kuris leidžia visuomenei ir patiems politikams kurtis naujas ir nebūtinai teisingas savo versijas.
Apie K.Bartoševičiaus istoriją ir įvykius parlamente S.Skvernelis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Sako, kad „taškas dar nepadėtas“
Ketvirtadienį Seimui susirinkus į neeilinę parlamento sesiją, opozicijai neužteko palaikymo sukurti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui buvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą.
K.Bartoševičius įtariamas seksualiniu vaikų prievartavimu. Pernai lapkričio 15 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 153 straipsnio 1 dalyje. Pagal šiuos straipsnius numatoma atsakomybė už seksualinį mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą.
Paklaustas, kas, jo nuomone, lėmė tai, kad ketvirtadienį parlamente nebuvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, S.Skvernelis spėjo, kad nugalėjo konservatorių noras, jog tokios komisijos Seime galiausiai nebūtų.
„Noras toliau laikyti visuomenę ir politikus su neatsakytais klausimais. Mes šiandien nebežinome ir toliau galime kelti įvairias versijas, kokiu būdu buvo bandoma užglaistyti šitą istoriją, kas informavo galimą įtariamą asmenį sunkaus nusikaltimo padarymu, kaip toliau buvo kuriamas gelbėjimosi planas“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo, kiti valdančiosios koalicijos partneriai esą greičiausiai taip ir neišdrįso pasipriešinti konservatorių valiai, nors galbūt laikėsi ir kitokios pozicijos.
„Manau, kad tiek Liberalų sąjūdžio, tiek ir Laisvės partijos žmonės matėsi, kad tikrai nesupranta, kodėl taip elgiasi konservatorių partija ir frakcija. Manau, jei būtų sudaryta nepriklausoma komisija pagal įstatymą, dirbanti ne viešai, atsakanti į labai aiškius klausimus ir vėliau išvadas pateikusi visuomenei, ko gero, istorija būtų ir pasibaigusi.
Dabar tema yra atvira, aš nesutinku su tuo, ką pasakė šitos istorijos scenarijaus autorius Gabrielius Landsbergis – taškas nepadėtas, yra padėtas daugtaškis. Net ir pagal balsavimą koalicijos partnerių matėsi, kad tie žmonės, kurie turi kitą nuomonę, tiesiog susilaikė. Nedrįso net „prieš“ balsuoti.
Tai labai gaila, kad Seimas stojo ne į tiesos, ne į skriaudžiamųjų pusę, o pasirinko toliau bet kokiu atveju plauti vienos iš politinių partijų mundurą“, – svarstė parlamentaras.
Anot jo, į pastaruoju metu Seime susidariusią situaciją reikia žiūrėti ne į kaip politinę kovą, tačiau atsakyti į klausimą, kokia iš tiesų yra šalies parlamento pozicija – dangstyti sunkius nusikaltimus vaikų atžvilgiu ar iš tikrųjų atsakyti į visus iškylančius klausimus.
Jis taip pat pabrėžė, kad opozicijos narių noras sužinoti įvykio detales nesikerta su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
„Nieko panašaus nėra. Aš, kaip teisininkas, ir tą Seime pristačiau – kas norėjo, tas pasiklausė ir argumentus išgirdo. Tokiu atveju labai gaila, kad dalis valdančiųjų, matyt, balsavo prieš savo valią. Buvo, matyt, stipri partinė drausmė įjungta ir žmonės nepatogiai jautėsi, kurie būtų palaikę komisiją, ir, manau, būtų teisingai padarę“, – pridūrė S.Skvernelis.
Prakalbo apie politinę atsakomybę
Pasak politiko, neeilinė sesija Seime buvo būtina, nes vos tik surinkus reikiamą parlamentarų parašų kiekį į viršų pradėjo kilti naujos įvykių detalės.
„Kai buvo surinkti parašai, paaiškėjo žymiai daugiau dalykų – jau pradėjo kalbėti ir Seimo pirmininkė, ir konservatorių frakcijos seniūnė, grįžo atmintis. O kai sesija įvyko, sako, gal ir gerai, kad ji įvyko, galim dabar kalbėti, atsakyti į klausimus. Bet kai buvo surinkti parašai ir surašyti klausimai, tų aplinkybių mes nežinojome“, – teigė S.Skvernelis.
Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, po Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės N.Grunskienės pasisakymų iš Seimo tribūnos klausimų iškilo dar daugiau, o pagrindinis iš jų taip ir liko neatsakytas.
„Tai yra viena iš grandinėlės iliustracijų. Jeigu pasižiūrėtume, kokia komunikacija buvo nuo sausio 23 dienos, tai mes nežinojome nei susitikimo sausio 20 dieną, kai prokurorė buvo pas Seimo pirmininkę, po to atsirado dar susitikimas su ministre pirmininke, paskui atsirado R.Morkūnaitės-Mikulėnienės skambučiai į Čilę, paskui atsirado konservatorių vadovybės vakarienė, kur irgi labai svarbu, kada ji buvo – iki 20 valandos vakaro ar po 20 valandos vakaro, kada pasiekė pono Bartoševičiaus atsisakymo pareiškimas į VRK“, – dėstė S.Skvernelis.
Pašnekovas pridūrė, kad daugiau aiškumo neatnešė ir skirtingi V.Čmilytės-Nielsen ir N.Grunskienės liudijimai dėl esą paminėtos Liberalų sąjūdžio frakcijos.
„Tas prokurorės pasakymas, kad aš pasakiau, jog tai ne jūsų frakcija, o pirmininkė sakė, kad ji įvardijo Liberalų sąjūdį, yra detalė visoje netiesos ir melo grandinėje. Kuo daugiau tu klausimų uždavinėji, tuo sunkiau yra į juos atsakyti, ypač, kai painiojiesi savo atsakymuose.
Bet yra labai gerai sudėta chronologija, ypač Seimo pirmininkės, kur matosi, kad ji atsakinėdama kiekvieną dieną vis kitą versiją pateikia“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Pasak jo, atskleidus faktą, kad informacija buvo nutekinta nesant žalai, nėra baudžiamosios atsakomybės, bet išlieka kita – politinė atsakomybė.
„Žmogus gavo informaciją, kuria ji negalėjo dalintis su trečiaisiais asmenimis, bet tai galimai buvo padaryta. Jeigu tai buvo padaryta, galima buvo iš karto atsakyti, kokiu tikslu taip buvo padaryta – galbūt labai kilniu tikslu, galbūt iš nežinojimo, nesupratimo, norėjosi kaip geriau, ir būtų istorija turbūt irgi buvusi visiškai kitokia.
Bet kai buvo neigimas, melavimas, versijų keitimas, tada atsiranda įvairios prielaidos, neatsakyti klausimai, ir tada, kaip sakė generalinė prokurorė – aš viską pasakiau, padariau, o išvadas darykitės patys.
Tiek mes, politikai, tiek visuomenė darosi išvadas – jos labai skirtingos ir nebūtinai teisingos“, – svarstė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas.
