Politikos ekspertų manymu, nors jokios realios naudos savo perfomansu M.Bertulis, tikėtina, neturės, dėmesį į save atkreipė sėkmingai. Tiesa, neatmetama, kad tiek pats persirengimas, tiek debatų metu tarp kandidatų skraidę apsižodžiavimai gali būti naudingi pačiam V.Matijošaičiui.
Kritikos netrūko
„Esu Mantas Bertulis, Laisvės partija. Esu geresnis Visvaldo Matijošaičio brolis dvynys. Yra toks mitas, kad Laisvės partija yra tik jaunimo partija, tai noriu pabrėžti, kad tikrai ne, mes rūpinamės ir norime išklausyti visus senjorus ir kitus žmonės“, – prieš atsakydamas į debatų vedėjo klausimą prisistatė M.Bertulis.
Tiesa, vien išvaizdos pokyčiais Laisvės partijos kandidatas neapsiribojo. Debatų metu M.Bertulis dabartinio Kauno miesto mero teiravosi, kada šis patrauks savo verslus iš Rusijos, priminė apie korupcija įtariamo savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko sulaikymą ir galimai neskaidrius sklypų pirkimus.
„Norėtųsi pakalbėti ir apie visus schemų skandaliukus, kurių dėka buvo visokie sklypai superkami. (...) Keisčiausia, kad visi šie kaltinimai numetami kaip koks nors konservatorių sąmokslas“, – kalbėjo M.Bertulis.
Savo ruožtu V.Matijošaitis paragino Laisvės partijos kandidatą nekalbėti nesąmonių.
„Kada parodys, kad yra schemos, tai matomai, jeigu būtų nors per tiek teisybės, ką pats kalbi čia, tai aš turbūt jau prieš aštuonerius metus būčiau pasodintas, atsėdėjęs ir išėjęs. Nekalbėkime nesąmonių“, – atsakė V.Matijošaitis.
Diskusija apie automobilių stovėjimo vietų daugiabučių kiemuose trūkumą netrukus taip pat virto kritika dabartiniam merui, M.Bertuliui nurodžius, kad šiuo klausimu pirmiausiai reikėtų kalbėtis su pačiomis kauniečių bendruomenėmis: „Ko Visvaldas tikrai nemėgsta, tai kalbėtis su bendruomenėmis“.
V.Matijošaitis į šią diskusiją nesileido: „Bertuli, biški galvą pasišukavai ir jau žinai, ką aš mėgstu, ko nemėgstu (...) Gal nediskutuojam, nes man juokingas esi“.
Tokios alternatyvos tinka
Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas sutiko, kad Laisvės partijos kandidatui pavyko atkreipti į save dėmesį.
„Kai esi tokiame politinės karjeros etape, kaip gerbiamas M.Bertulis, tokiu atveju bet koks pasirodymas ir bet koks dėmesio atkreipimas tinka – praktiškai vien tokiu pasirodymu gali savo reitingą, galimybes būti išrinktam padvigubinti nuo vieno procento iki dviejų“, – portalui lrytas.lt sakė M.Lapinskas.
Tiesa, jo manymu, jokių papildomų argumentų kauniečiams balsuoti už „laisvietį“ šis jo performansas nesuteikė.
„Visada, kai darai kokį nors performansą arba, kai dalyvauji rinkimuose kaip kandidatas, sau užduodi klausimą: ar duodu kokį nors argumentą žmogui už mane balsuoti? Šiuo atveju, galima sakyti, kad parodžiau drąsą, kad esu šmaikštuolis, bet ar iš to atsirado bent koks argumentas kauniečiui, kad noriu tokio mero – abejoju“, – įvertino jis.
Tuo metu ar kauniečiams patinka V.Matijošaičio retorika, kuria jis atsakinėjo M.Bertuliui, M.Lapinskas vienareikšmiško atsakymo neturėjo, nors ir pripažino, kad apsisprendusiųjų balsuoti už dabartinį merą požiūrio tai nepakeis.
„Bet kokioje organizacijoje yra vadovas, kuris taip kalba. Lietuvoje atsivertus katalogą „Statybų pramonės lyderiai“ turbūt rastume ne vieną, kuris vadovauja tokiomis priemonėmis. Daliai tai galbūt patinka, daliai – nebūtinai.
Iš kitos pusės, V.Matijošaitis gali sau leisti taip kalbėti su M.Bertuliu, nes jam tokio tipo alternatyvos tinka. Galima paimti puslapį iš kokių autoritarinių šalių, Rusijos ar Baltarusijos – ten taip pat yra lyderis, jis iškelia neva konkurentus, kokius nors odiozinius klounus, ir tada sako: „Pažiūrėkite, ar galima mane lyginti su jais?“ V.Putinas iškeldavo kokį nors G.Ziuganovą ar V.Žirinovskį.
Lygiai taip pat ir čia – M.Bertulis visiškai neįkąs V.Matijošaičiui, o M.Bertuliui tai yra šou ir linksma. Dėl to V.Matijošaitis gali sau leisti elgtis bet kaip, gal net jį paskatinti arba sakyti, kad gal sugrįžk būti mano patarėju?“ – buvusią M.Bertulio veiklą priminė M.Lapinskas.
Dilema – visiems kandidatams
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigiamai įvertino M.Bertulio sprendimą debatų metu persirengti V.Matijošaičiu, tačiau taip pat abejojo, ar dėl to kandidatas sulauks kokios nors realios naudos.
„Gerai, originalu. Nežinau, ar tai duos kažkokių taškų kandidatui, tačiau kodėl gi ne? Žmogus norėjo perduoti kokią nors žinią, o ta žinia, kaip dažnai yra Kaune, ne tiek apie patį kandidatą, kiek labiau apie V.Matijošaitį ir apie jo trūkumus. Šiuo atveju tai vėl atsispindėjo. Bet kodėl gi ne?“ – portalui lrytas.lt sakė A.Lašas.
Politologo manymu, debatų metu iškeltos miesto problemos ir kandidatų atsakymai galėtų turėti įtakos dar neapsisprendusių už ką balsuoti kauniečių nuomonei – V.Lašas priminė praėjusio mėnesio apklausą, kuri parodė, kad 20–30 proc. kauniečių yra neapsisprendę.
A.Lašas svarstė, kad M.Bartulis debatų metu atkreipė į save dėmesį, tačiau abejojo, kad toks žingsnis jam padėjo susirinkti dar neapsisprendusių kauniečių simpatijas.
Be to, politologo teigimu, jeigu 50 proc. kauniečių yra pasiruošę rinkimuose paremti V.Matijošaitį, tuomet ir tų 5 ar 10 proc. neapsisprendusių rinkėjų „perviliojimas“ esminio pokyčio neturės.
„Tai dilema visiems kitiems kandidatams. Iš vienos pusės, sunku paneigti tuos pasiekimus, kurie yra Kaune. Kandidatai bando parodyti ir įtikinti žmones, kad bet kuris kitas meras irgi būtų tai padaręs, nes tuo metu buvo palanki ekonominė situacija, miesto biudžetas augo ir buvo lėšų, iš kurių buvo galima remontuoti gatves, statyti pastatus.
Tokie argumentai iš dalies veikia, bet tik iš dalies. Žmonės labai stipriai asocijuoja situaciją su tuo veidu, kurį matė už vairo. Nemanau, kad tokie debatai verčia žmones iš esmės pervertinti jų balsavimo pasirinkimus, tačiau tuos, kurie dvejoja, debatai gali patraukti į opozicinių partijų pusę“, – kalbėjo A.Lašas.
Tiesa, politologas pripažįsta, kad dalis kandidatų į Kauno miesto merus net nebando realiai pakovoti prieš V.Matijošaitį, nėra įsigilinę į Kauno problematiką.
„Yra partijų, kurių kandidatai – labiau atsitiktiniai. Didesnio miesto problematika nėra labai unikali, ji – bendresnio pobūdžio: ar kalbame apie gatves, ar apie mokyklas, ar apie kitas paslaugas, kurias teikia miestas. Tokio pobūdžio problematiką visi gali pakomentuoti.
Tačiau akivaizdu, kad kai kurie kandidatai į tai yra labiau įsigilinę, kai kurios partijos skiria tam daugiau dėmesio, turi aiškesnę programą, o kitos partijos tiesiog dalyvauja, nes reikia matomumo, reikia ruoštis ir kitiems rinkimams.
Šiuo atveju negali neturėti kandidato Kaune – vis dėlto tai yra antras didžiausias Lietuvos miestas. Partija atrodytų labai nerimtai“, – įvertino A.Lašas.
