„Tyrimas baigtas. Šiuo metu vyksta proceso dalyvių susipažinimas su didelės apimties ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atlikus visus įstatyme numatytus veiksmus, bus surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui“, – Eltai teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Anot jos, baigtame ikiteisminiame tyrime dėl korupcinių veikų įtarimai pareikšti keturiems asmenims, iš kurių trys yra fiziniai asmenys, vienas – juridinis.
R. Stundienė patvirtino, kad tyrime įtarimai tebėra pareikšti M. Zalatoriui ir V. Sutkui. Anot jos, V. Sutkus įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu, o M. Zalatorius – prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu.
„Minėtiems įtariamiesiems yra skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti“, – patvirtino R. Stundienė.
Detalesnės informacijos prokuratūra apie baigtą tyrimą neteikia.
V. Sutkus ir M. Zalatorius neigia jiems pareikštus įtarimus.
Sulaikyti žinomi verslininkai
2020 m. birželio 2 d. pranešta, kad teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšinikavimo sulaikyti tuometiniai LBK prezidentas M. Zalatorius ir LVK vadovas V. Sutkus.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje Seime svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
Įtariama, kad tokia nusikalstamo veikimo schema galėjo būti vykdoma ilgą laiką. Taip pat pranešta, jog teisėsauga aiškinasi V. Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę.
Anot STT, tyrimas dėl M. Zalatoriaus veiksmų vyksta dėl poveikio priimant bankų apmokestinimo įstatymą.
Teisėsauga tuomet teigė mananti, kad įtariamieji galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant kitus sprendimus kitose institucijose.
STT vėliau patvirtino, kad tąkart įtarimai ikiteisminiame tyrime pareikšti šešiems asmenims: be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus, jie pareikšti dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui.
Šiuo metu jau baigtame ikiteisminiame tyrime, kaip jau minėta, įtariamųjų skaičius sumažėjo iki keturių asmenų.
Įtarimai dėl siekio menkinti R. Masiulį
2020 m. birželio 3 d. STT patikslino turinti duomenų, kad V. Sutkus galimai susitarė ir paėmė kyšį iš M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių. Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai paėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų už jo įtaką politiniams procesams.
Anot tarnybos, taip pat manoma, kad V. Sutkus už atlygį tikslingai teikė tendencingą neigiamą informaciją, siekdamas sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą.
„Kaip įtariama, V. Sutkus galimai už neteisėtą atlygį tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją“, – skelbė STT.
Tokiu būdu, pasak STT, buvo siekta, kad R. Masiulis būtų pašalintas iš susisiekimo ministro pareigų.
Be to, teisėsaugos teigimu, įtariama, kad įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą LVK projektą, V. Sutkus projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų kaip kyšį sumokėjo asmeniškai V. Sutkui.
