Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynymo taryba (VGT) apsvarstė žvalgybos institucijų metinę veiklos ataskaitą, taip pat išklausė karinės agresijos grėsmės vertinimą ir jos pokyčius, aptarti grėsmių scenarijai ateityje.
„Dėl karinės agresijos grėsmės vertinimo VGT nariai išklausė žvalgybos vertinimą ir turimą informaciją. Matoma, kad karinės galios atstatymas ir auginimas bus Maskvos prioritetas tiek artimiausiu, tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiu.
Kaip greitai tai pavyks padaryti, įgyvendinti jau paskelbtus planus ir tuos, kurių agresyvus režimas nenori skelbti, priklausys nuo karo Ukrainoje baigties, nuo Vakarų taikomų sankcijų tęstinumo, naujų sankcijų įvedimo ir nuo NATO veiksmų“, – įvardijo K.Budrys.
Jo teigimu, NATO Aljanso nariai taip pat adaptuojasi prie saugumo situacijos regione.
„Peržiūrimi regioniniai gynybos planai, eina kalba apie naujos kartos planus. Peržiūrima NATO pajėgų struktūra, pats NATO pajėgų modelis, vadavietės. Visiems šiems pokyčiams reikės pokyčių ir Lietuvoje“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
K.Budrys pranešė, kad VGT nariai pavedė krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui parengti vertinimą, kokie turėtų būti tolesni Lietuvos kariuomenės struktūriniai pokyčiai, susiję su karinės technikos įsigijimais.
„Tam, kad atlieptų tiek raudonąjį paveikslą – karinės agresijos grėsmes regione, tiek vadinamąjį mėlynąjį paveikslą – kolektyvinės gynybos pokyčius“, – nurodė jis.
Siekiama didinti Lietuvos kariuomenę
Pats krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė dėliojantis planus dėl galimo Lietuvos kariuomenės divizijos formavimo.
„Mes kalbėjome apie galimą, būsimą Lietuvos kariuomenės plėtrą. Tam mums reikia susidėlioti planus. Kalba eina apie diviziją, lietuvišką jos kūrimą dabar egzistuojančios sausumos kariuomenės pagrindu ir kitų pajėgumų pagrindu. Tačiau tam dar reikia pasiruošti, paskaičiuoti, kiek kainuos, kokius pajėgumus papildomus galėtumėme vystyti, ką mums sąjungininkai galėtų kompensuoti, kol šis ilgalaikis projektas būtų realizuotas.
Pabrėšiu, tai būtų ilgalaikis, iš esmės dešimtmečio projektas“, – po VGT posėdžio sakė A. Anušauskas.
Anot jo, toks poreikis kyla ne tik dėl išliekančių regioninių grėsmių, bet ir atsižvelgiant į bendrus NATO gynybos planus rytiniame flange. „Be abejo, tai numatoma kariuomenės plėtra ir mes tiesiog turime parengti konkrečius planus ir kitame VGT posėdyje pristatyti“, – nurodė jis.
Visgi, kalbėti apie konkretaus plano detales, pasak A.Anušausko, dar anksti: „Turime viską sužiūrėti, suskaičiuoti – tada bus galima konkrečiau, matyt, kalbėti“.
