Anot LTPF pirmininkės pavaduotojo, bausmių vykdymo sistemos pertvarka, deja, kol kas neatnešė tokių rezultatų, apie kuriuos kalbėjo reformą inicijavusi Teisingumo ministerija.
„Pareigūnai bei darbuotojai išeina iš darbo, atlyginimas nedidėja, kiek žadėta, darbo krūviai auga. Nepamatuotos bei finansais nepagrįstos permainos bausmių vykdymo sistemoje gali tapti ir socialine bomba.
Bet tada reformos autorių jau nebebus. Kaip, pavyzdžiui, nebėra ir tų policijos vadų, kurių pradėta reforma policijoje privedė iki labai sudėtingos situacijos. Tai, beje, profesinės sąjungos irgi prognozavo. Ar to paties norime ir bausmių vykdymo sistemoje?“, – kelia klausimus D. Čekavičius.
Pasak jo, nors nuo 2022 m. liepos nuo Kalėjimų departamento atskirta Lietuvos probacijos tarnyba, šių įstaigų veikla liko glaudžiai susijusi – tiesiogiai dirbančių su nuteistaisiais nepadaugėjo, o vadovų gerokai išaugo.
„Akivaizdu, kad šios institucijos negali funkcionuoti viena be kitos ir atskyrimas realiai įvyko tik popieriuje“, – tvirtino LTPF pirmininkės pavaduotojas.
D. Čekavičiaus manymu, nebuvo tinkamai pasiruošta ir Kalėjimų departamento pavaldžių įstaigų funkcijų centralizavimui. Anot jo, sprendimų, susijusių su minėtomis funkcijomis, priėmimas ženkliai sulėtėjo.
Pareigūnas atstovo teigimu, vargu, ar Teisingumo ministerijai tinkamai pavyko Kalėjimų departamento pavaldžių įstaigų centralizavimo procesas. Anot D. Čekavičiaus, nors nuo šių metų pradžios pradėjo veikti Lietuvos kalėjimų tarnyba, į kurią sujungta 10 įstaigų (Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai), atsižvelgiant į minėtų įstaigų dydį, infrastruktūrą, materialinius poreikius, funkcijų atlikimas, darbo procesai nepagreitėjo.
„Skambios teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos ir viceministro Elano Jablonsko deklaracijos apie lėšų taupymą ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimą virto 60 dienų chaosu visoje sistemoje.
Žadėta, kad didės darbo užmokestis, daugiau laiko bus skiriama darbui su nuteistaisiais, efektyviau vyks jų resocializacijos procesai. Taip pat mažės darbuotojams tenkanti administracinė našta. Aiškinta, kad reforma siekiama išlaisvinti pareigūnus nuo biurokratinės naštos, ir kad jų atlygis bus orus, o atliekantieji bausmę bus skatinami keistis ir grįžti į visuomenę“, – kritikavo D. Čekavičius.
Anot jo, nors Teisingumo ministerija žadėjo, kad nuo 2023 metų minimalus jaunesniųjų pareigūnų pareiginės algos koeficientas bus 6,5, o nuo 2024 metų – 7, pažadai taip ir liko pažadais – minimalūs koeficientai bus tik 5,7.
LTPF pirmininkės pavaduotojas pabrėžė, kad, deja, pradėjus bausmių vykdymo sistemos reformą, akivaizdžiai sumažėjo personalo skaičius, o likusiems išaugo darbo krūviai.
„Šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnyboje trūksta apie 600 darbuotojų (daugiausia tų, kurie turi tiesiogiai dirbti su nuteistaisiais), o tai yra net apie 20 proc. etatų. Realiai kaip ir prognozavome, patyrę darbuotojai eina lauk, nauji neateina. Dažnai vietoje 3–4 pareigūnų poste dirba vienas. Dėl po reformos padidėjusių biurokratinių kliūčių, naujų darbuotojų priėmimo konkursai ir atrankos nevyksta. Arba vyksta vėžlio greičiu“, – dėstė D. Čekavičius.
Jis ragino Teisingumo ministeriją kuo skubiau spręsti pareigūnių butpinigių skyrimo, kelionės į tarnybą kompensavimo, priedų už darbą kenksmingomis sąlygomis skyrimo, reabilitacijos, naujos tarnybinės uniformos, karjeros bei tinkamo profesinių įgūdžių tobulinimo klausimus.
„Pažadas reformos metu sumažinti administracines funkcijas atliekančių darbuotojų skaičių nuo 30 iki 20–15 proc. atrodė labai keistai, nes šioje sistemoje tokių darbuotojų skaičius ir taip buvo tik 14 proc. nuo visų dirbančių. Bet šiandien turime priešingą efektą. Mažinant darbuotojų skaičių, administracinė našta labai ženkliai didėja tiems, kas tiesiogiai dirba su nuteistaisiais“, – toliau kritikavo D. Čekavičius.
ELTA primena, kad pernai pradėta vykdyti bausmių vykdymo sistemos pertvarka siekiama subalansuoti atlyginimų politiką ir personalo darbo krūvius sistemoje, daugiau pajėgumų nukreipt tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, tam, kad vienas pareigūnas dirbtų ne daugiau kaip su 20 nuteistųjų ir būtų užtikrintas veiksmingesnis įkalinimo įstaigų saugumas, sumažintas smurto prieš save ir kitus atvejų skaičius, subkultūros apraiškos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, naujas bausmių ir suėmimo vykdymo reglamentavimas apima priemones, gerinančias nuteistųjų resocializacijos kokybę ir padėsiančias motyvuoti juos teigiamiems pokyčiams. Numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti reikalingas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos paslaugas, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas. Taip pat plečiamos nuteistųjų užimtumo galimybės: sureglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, plečiamas motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektras.
Siekiant stiprinti nuteistųjų socialinius įgūdžius, nebebus ribojami jų pasimatymai su vaikais, numatoma dažnesnė skambučių artimiesiems galimybė, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas. Tuo tarpu, šiurkščiai nusižengę nuteistieji nebegalės toliau gyventi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, jų gyvenimo sąlygos galės būti nedelsiant sugriežtinamos.
