Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų pabaigoje, paaiškėjus, kad trylikametė gali būti nėščia. Įtarimus dėl mažametės išžaginimo tyrėjai pareiškė pareiškė artimam jos giminaičiui, kuris gyvena ne šioje šeimoje.
Gresia ilgi nelaisvės metai
Įtariamuoju tapęs vyras kaltę neigia. Kaltininką gali padėti nustatyti DNR tyrimas, kuris būtų atliktas kūdikiui bei mažametės išžaginimu įtariamam vyrui.
Šis tyrimas turėtų būti atliktas netrukus, tačiau jo rezultatų gali tekti laukti kelis mėnesius.
Jei tyrimas patvirtintų, kad kūdikio tėvas yra mažametės išžaginimu įtariamas asmuo, jam grėstų nuo penkerių iki penkiolikos metų nelaisvės.
Kol kas įtariamasis yra paliktas laisvėje. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Pareigūnų manymu, tai - pakankama priemonė, galinti užtikrinti, kad įtariamasis dalyvaus procese ir nekels grėsmės nukentėjusiajai.
Mažametės ir jos kūdikio globa bus pasirūpinta
Mažametės saugumu buvo susirūpinta vos pradėjus ikiteisminį tyrimą. Mergaitė buvo paimta iš šeimos ir perkelta pas globėjus.
Rūpestis dėl trylikametės bei jos kūdikio saugumo ant Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pečių gula ir šiai mažametei tapus mama.
Pasak Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Žanetos Ginaitės, šis atvejis yra išties ypatingas ir jautrus.
„Taip, nepilnametė tapo mama, ir tiek ji, tiek kūdikis jaučiasi gerai.
Visų pirma, jaunai mamai ir naujagimiui reikalingas itin didelis aplinkinių dėmesys, pagalba, palaikymas, saugi ir rami aplinka. Jais visiškai pasirūpinta – užtikrintas fizinis ir emocinis saugumas, teikiama medicininė priežiūra bei psichologinė pagalba.
Šiuo metu vertinama vaiko situacija, ją įvertinus, Panevėžio rajono savivaldybės administracija pasirūpins dėl laikinosios globos nustatymo naujagimiui“, – portalui lrytas.lt sakė Ž.Ginaitė.
Motina turi gyventi su savo vaiku
Šiuo atveju kūdikio tėvystės nustatymo klausimą sprendžia teisėsauga. Įprastu atveju pagimdžius nepilnametei, tuos klausimus sprendžia vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.
„Vaiko atstovas pagal įstatymą gali būti tik pilnametis asmuo, todėl pagimdžius nepilnametei, skubiai atliekama procedūra nustatyti tėvystę ir paskiriamas vaiko globėjas iki mama sulauks pilnametystės, t. y. 18 metų.
Dažniausiai kūdikio globėju tampa žmonės, kurie rūpinasi pačia nepilnamete mama, šiuo atveju tai yra globėjai. Jie prisiima atsakomybę užtikrinti geriausius vaiko interesus, t. y. pasirūpinti, kad vaikučiui būtų suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, būtų užtikrinta saugi, augti ir ugdytis tinkama aplinka ir kt.
Noriu pabrėžti, kad nepilnametei mamai turi būti sudarytos sąlygos gyventi kartu su vaiku“, – pabrėžė Ž.Ginaitė.
Padeda įveikti pirmas motinystės pamokas
Pasak Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, okiais atvejais, kai laukiasi ar pagimdo nepilnametė, vaiko teisių gynėjai atlieka ne tik situacijos vertintojų vaidmenį, bet ir susitelkia į reikiamos pagalbos inicijavimą mamai ir jos mažyliui.
„Pirmiausia, ar pagalba reikalinga, priklauso nuo konkrečios jaunos mamos situacijos: ar mergina turi šeimos atramą, ar auga globos įstaigoje ir pan. Vaiko teisių gynėjai visuomet bendrauja su nepilnametės tėvais, aiškinasi jų galimybes prisidėti prie jaunos mamos ir kūdikio priežiūros, suteikti jiems būtiną pagalbą.
Be abejo, itin svarbus ir kūdikio tėvo vaidmuo – aiškinamasi, ar ji prisiima atsakomybę dėl šeimos, ar turi galimybę pasirūpinti tiek pačia mama, tiek jų abiejų vaiku.
Tais atvejais, kai nepilnametei stinga artimiausios aplinkos paramos, palaikymo ir dėmesio, ar sąlygos, kur mergina gyvena, nėra tinkamos nei jos, nei jos gimusio vaikelio gerovei, yra pasirūpinama saugiu prieglobsčiu ir reikiama visokeriopa pagalba palaikančioje ir suprantančioje aplinkoje: nustačius pagalbos poreikį, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į socialinius partnerius – socialinių paslaugų centrus, moterų krizių centrus, psichologus ir pan., kad šie teiktų paslaugas ir padėtų jaunai mamai įgyti vaikučio auginimo įgūdžių.
Su socialinės srities specialisto, o esant poreikiui, psichologo pagalba, jauna mama įveikia pirmąsias motinystės pamokas: išmoksta kūdikėlį maitinti, pasirūpinti jo higiena, atliepti poreikius, megzti ryšį, prižiūrėti savo pačios sveikatą ir daug kitų svarbių dalykų“, – sakė Ž.Ginaitė.
Reikia ypatingo dėmesio lytiniam švietimui
Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pabrėžė, kad ypatingas dėmesys lytiniam švietimui, ankstyvo nėštumo prevencijai bei pagalba besilaukiančioms nepilnametėms, turėtų būti vieni iš prioritetinių kausimų mūsų visuomenėje.
„Pirmiausia, tėvams labai svarbu puoselėti tvirtą, pasitikėjimu, palaikymu ir atvirumu grįstą ryšį su vaiku. Tai pat šeimos rate neturėtų būti vengiama su vaikais kalbėtis apie lytiškumą, o lytinis švietimas turėtų prasidėti jau tuomet, kai vaikui kyla pirmieji su šia tema susiję klausimai.
Jeigu kalbėti apie prevenciją tampa per vėlu ir tenka susidurti su pasekmėmis – ankstyvuoju nėštumu – būsimoms mamoms ramsčiu turėtų tapti artimieji, kurie geriausiai mato, kokias emocijas ir būsenas ji išgyvena, su kokiais iššūkiais susiduria ir, jeigu nepavyksta atsiradusių sunkumų išsispręsti šeimoje, visuomet prašome artimųjų ar kitų greta esančių žmonių apie juos nenutylėti, o ieškoti pagalbos iš šalies – kreiptis į vaiko teisių gynėjus, socialinius darbuotojus, gydytojus, pagalbą teikiančių organizacijų savanorius.
Tik artimiausios aplinkos dėmesingumas, pastabumas pokyčiams šeimoje ir galimiems pavojaus ženklams, savalaikis reagavimas į problemas ir kompleksinės pagalbos inicijavimas, galėtų užkirsti kelią ir ženkliai sumažinti atvejų skaičių, kai vaikelio susilaukia nepilnametės mamos“, – sakė Ž.Ginaitė.
