„Aš taip pat nusprendžiau surinkti Seimo narių parašus ir kreiptis dėl to, kad būtų organizuojama apkalta ir Seimo narei J.Sejonienei, kuri pasinaudojo švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės kortele, ją užregistravus“, – pranešė P.Gražulis.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija šių metų pradžioje yra pripažinusi, kad konservatorė J.Sejonienė padarė nusižengimą, kai Seimo posėdžio metu kalbėti dėl motyvų užregistravo švietimo, mokslo ir sporto ministrę J.Šiugždinienę.
„Bus paruoštas raštas dėl apkaltos J.Sejonienei, ir, jeigu jie yra teisūs ir netaiko dvigubų standartų, mes pažiūrėsime, ar pasirašys valdantieji po šitu raštu, šitie teisuoliai, tie, kurie ieško tiesos“, – nurodė P.Gražulis.
Šią savaitę „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius grupės Seimo narių vardu įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti specialiąją tyrimo komisiją dėl apkaltos proceso pradėjimo P.Gražuliui. Pagal projektą, Seimo komisija iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P.Gražuliui parėmė 46 parlamentarai, visi jie – tik valdančiųjų atstovai. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija pernai nustatė, kad P.Gražulis, balsuodamas už kitą Seimo narį Liną Jonauską šiam nematant, pažeidė Seimo statuto nuostatas ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą.
Etikos sargai įspėjo P.Gražulį, kad kiekvienas Seimo narys privalo balsuoti asmeniškai, ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims. Politikas etikos sargams nurodė, kad galėjo netyčia klaidingai paspausti L.Jonausko darbo vietoje esantį balsavimo mygtuką, dėl savo veiksmų apgailestavo bei atsiprašė.
Kaip ir praėjusiais metais, taip ir dabar P.Gražulis neatskleidžia, ar paspaudė L.Jonausko mygtuką. Parlamentaras tikina to nepamenantis ir nieko nesakysiantis, kol nepamatys vaizdo medžiagos.
„Kaip man prisiminti, kaip aš tuo metu balsavau? Pasakiau, kai bus pateikti vaizdo įrašai aš ir pasakysiu, ar aš balsavau, ar nebalsavau. Aš dabar negaliu prisiminti“, – pareiškė politikas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija dar pernai peržiūrinėjo plenarinių posėdžių salėje esančių vaizdo kamerų įrašus, tačiau iš jų esą buvo sunku pasakyti, ar P.Gražulis balsavo už kitą Seimo narį, kol šis nusisukęs kalbėjosi su kolegomis, ar ne.
„Deja, vaizdo įrašo, kad aš būčiau padėjęs ranką ant pultuko, nėra. Jeigu būtų vaizdo įrašas, taip, aš pasakyčiau – kaltas, ir atsiprašyčiau“, – ir toliau išsisukinėja P.Gražulis.
Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis nustatys, ar P.Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
P.Gražuliui gresia ir dar viena apkalta. Jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.
Šį nuosprendį P.Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.
