Inžinierius, filosofijos mokslų habilituotas daktaras, Senovinės technikos muziejaus įkūrėjas mirė eidamas 83-uosius metus.
Daugiausia žmonių – mūsų krašto, Lietuvos ir užsienio – jį ir pažinojo kaip muziejininką, sukaupusį didžiulę žmonijos materialiojo paveldo kolekciją ir atvėrusį ją visiems. Muziejus buvo jo aistra, gyvenimas ir tarnystė.
2018 m. J. Stonys buvo apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
„Bet, sąžiningai kalbant, nesistengiu tarnauti, tik darau savo darbą. Tą, kurį aš moku, kurį suprantu ir kuris man teikia malonumą. Tai sutampa su mūsų visuomenei būtinais darbais, kurių rezultatą turi matyti jaunimas ir kiti žmonės. Gal tai ir yra tarnavimas? Tarnystė turi turėti išliekamąją reikšmę.
Dvasinės kultūros paveldas sklido iš Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir iš kitų jos amžininkų. Dvasinio paveldo pagrindu gyvuoja ir materialusis paveldas. O materialusis yra daiktai. Mes tą ir kolekcionuojame, kaupiame žmonijos pažangos daiktinius įrodymus. Ką mes surenkame, tas jau nepražus“, – interviu „Šviesai“ tuomet sakė J. Stonys.
Jo muziejuje gyveno ir bitės, gražiai sutarė su daiktais, ir Justino bičių medaus saldumą prisiminsime… Nepamiršime ir jo begalinės energijos, jo žinojimo, ką daro ir vardan ko.
