„Kas nedirba, tas neklysta. Gal neįmanoma 100 proc. pavadinti to klaidomis, bet aš prisiimu tą atsakomybę, kad ne viskas buvo atliekama sklandžiai“, – trečiadienį sakė VRK pirmininkė.
„Jau dabar, be abejo, tariamės ir galvojame, kaip pagerinti visą procesą (...). Galbūt turėtų būti didesnė iš Vyriausios rinkimų komisijos proaktyvi komunikacija tiek su teisinėmis institucijomis, tiek su politikais, tiek su žiniasklaida“, – kalbėjo J. Petkevičienė. „Mes tikrai sėsime ir tarsimės, ir žiūrėsime, ką galime padaryti geriau. Galbūt aktyviau ir VRK nariai galėtų įsitraukti (...) į tą patį skundų tyrimą“, – aiškino ji.
LVŽS frakcijos posėdyje dalyvavę VRK atstovai pažymėjo, kad dalis teisinio chaoso kilo dėl tam tikrų Rinkimų kodekso nuostatų, kurias, pasak jų, siekiama tobulinti. Pasak J. Petkevičienės pavaduotojo Maksimo Reznikovo, pastaroji diskusija jau kitą savaitę turėtų persikelti į Seimo komitetus.
„Mes kitą savaitę turėtume Teisės ir teisėtvarkos komitete aptarti galimus pakeitimus Rinkimų kodeksui. Ir vienas iš dalykų – pačiame kodekse numatyti galimybę pataisyti terminus pataisyti paraiškinius dokumentus“, – kalbėjo M. Rezikovas, referuodamas į istoriją apie 500 iš rinkimų pašalintų kandidatų.
Rinkimus vadina katastrofa
Pokalbio su VRK atstovais metu, Seimo valstiečių frakcijos nariai negailėjo kritikos komisijos darbui tiek rinkimų, tiek politinės kampanijos metu. Politikai akcentavo, kad klausimai dėl VRK kompetentingumo kilo jau po to, kai komisija neregistravo beveik pusės tūkstančio kandidatų, nepateikusių savo biografijų ar nuotraukų.
LVŽS atstovas Dainius Gaižauskas visą situaciją pavadino „katastrofa“ ir patikino, kad visuomenės pasitikėjimas VRK yra gerokai susilpnėjęs.
„Nevyniosiu žodžio į vatą – tai yra katastrofa, klaidų labai daug. Pradžia – 500 išbrauktų, sugrąžintų. Vėliau Tubis, kita kandidatė. Nepasitikėjimas Vyriausiąja rinkimų komisija ne tik tarp politikų – tarp visuomenės – yra milžiniškas“, – sakė D. Gaižauskas. „Kad atstatyti pasitikėjimą, reikalingi ryžtingi jūsų veiksmai“, – pridūrė jis, klausdamas J. Petkevičienės, kokių veiksmų ši imsis, siekdama įvertinti VRK padarytas darbo klaidas.
Įsiplieskė diskusijos dėl K. Tubio
Posėdžio metu daug dėmesio skirta ir Anykščių rajone išrinkto LVŽS kandidato Kęstučio Tubio situacijai. Anksčiau šią savaitę VRK pirmininkės pavaduotojas M. Reznikovas buvo užsiminęs, kad dėl politiko galimybių eiti naujas pareigas turėtų pasisakyti teismas. „Dėl pono K. Tubio paskutinis sprendimas LVAT pasakyta, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės negali pasisakyti nei VRK, nei LVAT, ir (teismo – ELTA) nuosprendis yra nevienareikšmiškas“, – opozicinės valstiečių frakcijos posėdyje sakė M. Reznikovas. „Aš asmeniškai sulaukiau klausimo iš žiniasklaidos, ar ponas K. Tubis gali prisiekti (...). Vyriausioji rinkimų komisija kol kas nėra ėmusis jokių žingsnių apie tai“, – pridūrė jis.
Tuo metu pati VRK pirmininkė laikosi kitokios pozicijos – pasak jos, poreikio kreiptis į teisininkus nėra. Pasak jos, VRK nariai priėmė visus reikalingus sprendimus, o rinkėjus, atidavusius savo balsą pirmąją išankstinio balsavimo dieną, kviesta sugrįžti prie balsadėžių.
„Aš tiesiog teisiškai nematau pagrindo kažką tai aiškinti“, – žurnalistams sakė ji.
Kritikavo Šaulių sąjungą: tvirtina, kad savo buvimu, savanoriai gąsdino rinkėjus
Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausanti Seimo narė Rita Tamašunienė priminė ir viešoje erdvėje išsakytą partijos pirmininko Waldemaro Tomaszewskio kritiką, kad balsavimo metu Vilniaus rajono rinkimų apylinkėse pasirodę Lietuvos šaulių sąjungos nariai savo buvimu gąsdino rinkėjus.
„Vilniaus rajone rinkimų dieną prie kiekvienos apylinkės buvo uniformuoti Šaulių sąjungos nariai. Tai ar mes gyvename Čilėje, ar mes gyvename demokratinėje valstybėje?“ – posėdžio metu akcentavo R. Tamašunienė.
„Todėl kad aš gavau į savo telefoną nuotraukų ir nuotraukų, kuomet už balsuojančio apylinkės viduje piliečio nugaros stovi su sukarinta uniforma žmonės. Ir kokia buvo psichologinė atmosfera šitoje apygardoje balsuojant“, – akcentavo politikė.
Pasak jos, į skundus dėl situacijos jokios reakcijos iš VRK nebuvo.
„Tai yra tikrai nelaisvų ir nedemokratinių rinkimų organizavimas ir jūs turite prisiimti atsakomybę, nes reikia vertinti kontekstą. Tai yra apygarda, kurioje gyvena 42 proc. tautinių mažumų atstovų. Reikia vertinti istorinį kontekstą šios organizacijos ir taip pat geopolitinį kontekstą“, – pabrėžė R. Tamašunienė.
„Tai aš noriu, kad vis dėlto VRK man atsakytų, prisiimtų atsakomybę ir reaguotų į skundus“, – pridūrė ji.
J. Petkevičienė neatmeta galimybės svarstyti pasitraukimo iš VRK pirmininkės pareigų klausimą
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė sako, kad neatmeta galimybės svarstyti pasitraukimo iš užimamų pareigų klausimą.
„Aš neatmetu galimybės svarstyti tokį klausimą“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė J. Petkevičienė po apsilankymo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje.
Paklausta, ar planuoja vadovauti VRK ir kitais metais vyksiančių rinkimų metu, J. Petkevičienė aiškiai neatsakė.
„Sprendimai bus tada, kada bus“, – teigė VRK priminkė ir užsiminė, kad jos pasitraukimą iš rinkimus organizuojančios institucijos galėtų lemti ir asmeninės aplinkybės.
Seimo valstiečiai J. Petkevičienę išsikvietė po kilusio chaoso antrojo merų rinkimų turo metu. VRK susilaukė daug kritikos dėl sprendimų Anykščių ir Visagino savivaldybėse. Šiose savivaldybėse po pirmojo mero rinkimų turo iš kovos buvo pašalinti, o po to vėl grąžinti du kandidatai.
VRK sprendimus Lietuvos aukščiausi politikai įvertino itin kritiškai. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad renkant merus Anykščiuose ir Visagine kilo tikras chaosas, kuris, akcentavo šalies vadovas, sumenkino žmonių pasitikėjimą Lietuvos rinkimų sistema. Prezidentas teigė, kad toks precedentas ne tik kelia abejonių rinkimų rezultatais, bet ir VRK galimybėmis tinkamai organizuoti rinkimus. Panašiai VRK sprendimus įvertino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikės teigimu, VRK sprendimai sukūrė dviprasmiškas situacijas dėl kurių rinkimus organizuojančiai institucijai bei jai vadovaujančiai Jolantai Petkevičienei teks pasiaiškinti jau artimiausiu metu. Apie tai, kad gali tekti kartoti rinkimus minėtose savivaldybėse buvo užsiminusi ir premjerė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad kovo 5 ir 19 d. Lietuvoje vyko savivaldybių merų ir tarybų rinkimai. Visgi, pastarasis rinkiminis sezonas sukėlė tikrą sumaištį dėl pašalintų, o vėliau į rinkiminę kovą grąžintų kandidatų.
Panevėžio apygardos teismui vasarį nusprendus, kad K. Tubis yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino politiką iš rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą.
Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos. Sekmadienį, suskaičiavus rezultatus, rinkimus Anyščiuose laimėjo valstietis K. Tubis.
Į panašią situaciją buvo patekusi ir Visagine į meres antrajame ture kandidatavusi, tačiau rinkimus pralaimėjusi Dalia Štraupaitė.
Panevėžio apygardos teismui patikslinus savo sprendimą politikės byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir nurodžius, kad politikei uždrausta būti renkamai mere, kovo 9 d. VRK pašalino partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovę D. Štraupaitę iš Visagino mero rinkimų, kuriuose ji tuomet jau buvo patekusi į antrą turą.
Tiesa, situacija pasikeitė jau kovo 13 d., kai Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl draudimo D. Štraupaitei būti renkamai į merus.
Tą pačią dieną VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, sugrąžino D. Štraupaitę į rinkimus.
D. Štraupaitė pralaimėjo rinkimus – mero postą Visagine iškovojo LVŽS kandidatas Erland Galaguz.
Visgi, buvusi kandidatė apskundė rezultatus VRK ir siekia, kad Visagine būtų pakartotas antrasis rinkimų turas.
„Aš būčiau laimėjusi rinkimus, aš pralošiau tik pašto balsais“, – teigė politikė.
Po šių istorijų Seimo nariai – tiek opozicijos, tiek ir valdančiųjų atstovai – ėmė piktintis VRK veikla. Vieni pradėjo kalbėti apie būtinybę rengti naujus merų rinkimų Anykščiuose ir Visagine, kiti ėmė kelti abejones dėl dabartinės VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės galimybių toliau eiti pareigas.
