Taip galima būtų apibendrinti pirmą kartą vykusį tarptautinį teisininkų forumą „LR pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę. Kokia nauda Lietuvai?“.
„Lietuvos Respublikos pilietybės teisinis reguliavimas dažnai yra sunkiai suvokiamas. Pavyzdžiui, po 1940 m. iš Lietuvos išvykusiojo palikuonis, neturintis jokio ryšio su Lietuva, pilietybę atkurti gali. Tačiau išvykusiojo po 1990-ųjų atveju yra visai kitaip“, – akcentavo teisininkų diskusijos apie Lietuva modernių valstybių kontekste moderatorius Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas.
Diskriminuojantį pilietybės įstatymo aspektą, kai esmė yra ne pilietis, žmogus, bet laikas, kada asmuo išvyko iš Lietuvos, pabrėžė forume dalyvavę lietuviai teisininkai dirbantys Lietuvoje, Italijoje, Vokietijoje, JAV, Liuksemburge.
„Dabartinis pilietybės teisinis reguliavimas yra diskriminacinis, o Lietuvai naudinga, aktyvi diasporos karta – išvykusi po 1990-ųjų – išmetama, diskriminuojama“, – teigė forumo iniciatorius Niujorke dirbantis teisininkas Gediminas Ramanauskas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, apie ką dažnai Lietuvoje nepagalvojama: „Užsienyje gyvenantys ir tos šalies pilietybę įgiję Lietuvos piliečiai yra naudingi Lietuvai. Vienas pavyzdžių? Jei Rusijos ambicijos neapsiribotų Ukraina, bet siektų ir Lietuvą. Būdami gyvenamos šalies piliečiais, rinkėjais, galime kreiptis į parlamentą, Senatą, Kongresą, kitas institucijas ir daryti įtaką politikams, efektyviai ginti Lietuvos interesus. O į Lietuvos piliečio laišką joks senatorius ar kongresmenas neprivalo nei atsakyti, nei apskritai jo skaityti.“
Kolegos iš JAV žodžius patvirtino ir teisininkas iš Vokietijos Džeraldas Eswein–Bielauskas: „Tokioje geopolitinėje situacijoje Lietuvai ypač svarbu išlaikyti kuo daugiau savo piliečių, kurie įvairiose šalyse gali įtakoti parlamentarų, ministrų, kitų politikų veiksmus. Pilietybė yra ne tik stiprus emocinis, bet ir juridinis ryšys, kurio praradimas kenkia Lietuvai.“
„Konstitucija turi apginti žmogų. Nedarykime dviejų, trijų srautų. Jei leidžiame pilietybės išimtis vieniems, tai leidžiame visiems“, – sakė Mindaugas Kukaitis, Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugijos valdybos narys.
„Europos sąjungos šalys remiasi nediskriminaciniu principu ir siekia išsaugoti savo piliečius. O Lietuva? Nori išsaugoti, išlaikyti ar paleisti savo piliečius?“ – klausė Italijoje dirbanti advokatė Rūta Kavaliūnaitė.
Referendumas? Sprendimas pasyviųjų rankose Europos Humanitarinio Universiteto docentė, Socialinių mokslų departamento vadovė Ingrida Danėlienė pabrėžė, kad „gyvename tokiomis sąlygomis, kuriose reikia kitokio pilietybės sprendimo nei jis yra dabar“.
Kaip klausimą išspręsti? Jos teigimu, vienintelis kelias – referendumas. Tačiau docentė pritarė kolegoms, kad laimėti referendume optimizmo yra mažai, nes „iškelta kartelė yra be galo aukšta, aukštesnė nei renkant prezidentą, parlamentą, nei esame pasiekę per dešimtis metų“.
Siūlymą nuleisti referendumo kartelę portalui Pilietybė.lt yra išsakęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas. Tokį siūlymą forume kartojo ir dalyviai.
„Jei jau referendumas yra vienintelis kelias, gal reikia sumažinti kartelę?“ – klausė doc. dr. H.Šinkūnas.
„Daugumos balsas lems mažumos teises, kai toje mažumoje ne visi galės savo balsą išreikšti“, – referendumą reziumavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas, JAV gyvenantis teisininkas Jonas Bružas.
Forume dalyvavę teisininkai mano, kad kelias išspręsti gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą įgijus kitos valstybės pilietybę gali būti nebūtinai brangiai kainuojantis ir nepasiekiamą kartelę turintis referendumas. Kurio rezultatą nulemia neaktyvi tautos dalis, tie, kurie neateina.
LR Pilietybės įstatyme dabar yra numatyta 11 išimčių kada Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu. Vieninteliai lietuviai, kurie į tas išimtis praktiškai nepatenka, yra išvykusieji po 1990–ųjų – aktyvūs, jauni, darbštūs.
„Kodėl negali būti įteisinta dar viena išimtis?“ – klausė R. Kavaliūnaitė.
Advokatės teigimu, tokiu būdu nebūtų pažeista Konstitucijoje apibrėžta „atskirų atvejų“ nuostata, nes gimimu įgytą pilietybę galėtų išlaikyti tik tam tikrų, Lietuvai draugiškų, valstybių pilietybes įgiję lietuviai. Be to, ne visi užsienyje gyvenantys lietuviai atitinka tų šalių pilietybės įgijimui keliamus kriterijus todėl nebūtinai įgytų kitą pilietybę.
„Tikrai nebūtų taip, kad visi 600 tūkst. lietuvių, gyvenančių užsienyje staiga taptų dviejų šalių piliečiais“, – sakė Italijoje dirbanti advokatė.
„Pilietybės klausimas kelia daug painiavos, nesupratimo, baimių. O svarbu, kad į referendumą prie balsadėžių atėję žmonės suprastų balso „už“ ar „prieš“ pasekmes“, – diskusiją reziumavo moderatorius doc. dr. H.Šinkūnas.
