Šalies vadovas pažymėjo, jog Lietuva yra didelė Moldovos eurointegracijos rėmėja, ir pabrėžė, kad gyva atmintis apie Lietuvos integracijos į ES procesą leidžia teikti tikslinę paramą šiuo klausimu. Pasak Prezidento, ES šalies kandidatės statusas yra naujas strateginis ES ir Moldovos santykių etapas. „Tvirtai remiame greitą stojimo į ES derybų pradžią, kai Moldova visiškai įgyvendins Komisijos rekomendacijas. Taip pat vertiname tvirtą Moldovos Vyriausybės įsipareigojimą vykdyti reformas, ypač visapusišką teisingumo sistemos reformą, kovą su korupcija ir užtikrinti valstybės institucijų depolitizavimą, – susitikime sakė Prezidentas. Šalies vadovo teigimu, Lietuva pasiūlė 300 Lietuvos eurointegracijos ekspertų, pasiruošusių teikti konsultacinę pagalbą Moldovai.
Lietuvos vadovas pasidžiaugė intensyviu dvišaliu bendradarbiavimu aukščiausiu lygiu, akcentavo, jog Lietuva ir toliau intensyvina tikslinę paramą eurointegracijos, kibernetinio saugumo, ekonominės diplomatijos, atsparumo hibridinėms grėsmės ir kitais klausimais, pažymima pranešime.
Prezidentas pabrėžė Moldovos indėlį teikiant humanitarinę pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams. Pasak Prezidento, Lietuva įsipareigojo pervežti ir apgyvendinti Lietuvoje iki 2000 Ukrainos karo pabėgėlių iš priėmimo centrų Moldovoje.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, jog Lietuva remia Moldovos pastangas atremti hibridinį Rusijos agresijos poveikį, energetikos rinkos reformas siekiant didinti energetinę nepriklausomybę ir užsitikrinti energetinį saugumą. „Esame visiškai solidarūs su Moldova ir esame pasiryžę stiprinti Jūsų atsparumą“, – pažymėjo šalies vadovas.
Susitikime aptartas ir valstybių bendradarbiavimas daugiašaliais formatais, šių metų NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, taip pat Moldovoje vyksiantis Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimas.
Palaikymą išsakė ir V.Čmilytė-Nielsen
Palaikymą Moldovai išreiškė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pabrėžė, kad šalies kandidatės į Europos Sąjungą statusas ir paspartėjusi integracija atvėrė Moldovai ir jos žmonėms istorinę galimybę, kurią Lietuva pasiruošusi padėti įgyvendinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Puikiai suprantame, kad bus bandymų nuversti Moldovą nuo eurointgracinių bėgių. Matėme, kaip pastaraisiais mėnesiais Rusija ir jos įgaliotiniai bandė destabilizuoti jūsų šalį, pasitelkdami energetiką, kibernetines atakas, rengdami protestus ir vykdydami kitą ardomąją veiklą. Lietuva galite pasikliauti, nes mes palaikome Jūsų ryžtingą nusiteikimą eiti eurointegracijos keliu ir esame pasirengę visapusiškai padėti“, – trumpojoje spaudos konferencijoje po susitikimo pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkės teigimu, šiuo metu geriausias atsakas į griaunančius Maskvos planus yra sparčiai įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) integracijai būtinas reformas. Be kita ko, jos taip pat stiprintų bendrą Moldovos atsparumą ir spartintų stojimo į ES derybas.
„Susitikime kalbėjau, kad dar šiais metais Lietuva Moldovoje įgyvendins du naujus projektus ES integracijai remti. Jais suteiksime ekspertinę pagalbą Moldovos valstybinėms institucijoms, intensyvinsime tikslinę paramą tose srityse, kuriose turime daug kompetencijos ir patirties, t. y. kibernetinio saugumo, ekonominės diplomatijos, atsparumo hibridinėms grėsmėms ir kt. Jau dabar siūlome daugiau nei 300 Lietuvos eurointegracijos ekspertų, pasiruošusių teikti konsultacinę pagalbą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo Pirmininkės, su I. Grosu neišvengiamai diskutuota apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, kurio prioritetai – atgrasymas ir gynyba, rytinio flango stiprinimas, Ukrainos narystė NATO. pažymima pranešime.
„Moldova yra artima NATO partnerė, ir Lietuva remia šį bendradarbiavimą. Prieš susitikimą Vilniuje kalbėjome apie didesnę paramą partneriams, įskaitant ir Moldovą, kuriuos labiausiai paveikė agresyvi ir kenkėjiška Rusijos politika, bei jų lūkesčius“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkės kvietimu Moldovos parlamento pirmininkas I. Grosu ir jo vadovaujama delegacija Lietuvoje lankosi balandžio 3–5 dienomis.
