Planas blokuoti rusų ir baltarusių prašymus įgyti Lietuvos pilietybę įskėlė kibirkštis net tarp valdančiųjų

Vidaus reikalų ministrės A.Bilotaitės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L.Kasčiūno siūlymai sukėlė nemenką priešpriešą net tarp valdančiųjų.

 Vidaus reikalų ministrės A.Bilotaitės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L.Kasčiūno siūlymai sukėlė nemenką priešpriešą net tarp valdančiųjų.<br> lrytas.lt montažas.
 Vidaus reikalų ministrės A.Bilotaitės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L.Kasčiūno siūlymai sukėlė nemenką priešpriešą net tarp valdančiųjų.<br> lrytas.lt montažas.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 4, 2023, 11:06 AM

Šie konservatoriai įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis būtų stabdomi rusų ir baltarusių prašymai įgyti Lietuvos pilietybę, atimta teisė įsigyti mūsų šalyje nekilnojamojo turto ir net panaikintas šių tautybių žmonėms elektroninės atpažinties bei elektroninio parašo galiojimas. Šios normos numatomos vieniems metams, jei nebūtų pratęstos ilgesniam laikui.

Tokiems radikaliems užmojams ne tik įnirtingai pasipriešino Seimo liberalai bei „laisviečiai“, bet ir pačių dešiniųjų gretose kilo abejonių banga.

Konservatoriai D.Asanavičiūtė ir V.Juozapaitis paskubėjo įregistruoti partijos kolegų pataisų pataisas, kuriomis numatytos išimtys tremtiniams ir jų atžaloms bei natūralizacijos būdu Lietuvos pilietybės siekiantiems asmenims.

Šitoks įstatymo sušvelninimas iš esmės tenkina Laisvės frakcijos atstovus, tik jie dar pageidavo, kad nuolat Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai galėtų įsigyti nekilnojamojo turto, o Liberalų sąjūdis išvis siūlė atmesti A.Bilotaitės ir L.Kasčiūno pataisas. Sušvelnintam įstatymo projektui pritarė ir NSGK.

Atrodytų, taip nuglaistytas įstatymas Lietuvoje gyvenantiems ar mūsų šalies pilietybės siekiantiems rusams ir baltarusiams didelės žalos nepadarytų, juolab kad jo normos šiuo metu būtų taikomos tik šimtui ar kiek didesniam skaičiui asmenų.

Vis dėlto žmogaus teisių nepaisymu ir priešiškumu visiems rusams, nepaisant jų politinių įsitikinimų, dvelkiantys teisiniai siūlymai verčia susimąstyti apie nedemokratišką atmosferą Lietuvoje.

Net konservatoriams artimu laikomas buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas pavadino A.Bilotaitės ir L.Kasčiūno siūlymus pertekliniais, ir priminė, kad jau galiojantys teisės aktai pakankamai apriboja Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes įgyti Lietuvos pilietybę, be to, aiškūs ir konstituciniai jos suteikimo kriterijai.

Kitaip sakant, šie konservatoriai aiškiai persistengė. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas „laisvietis“ T.V.Raskevičius pareiškė, kad koalicijos partnerius „smarkiai užnešė ant posūkio“, o ribojimus rusams bei baltarusiams jis net prilygimo nacių žydams primestoms geltonoms žvaigždėms.

Ne ką mažiau kritiškai pasisakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Gentvilas, pavadinęs siūlomas pataisas perdėtomis valstybės pastangomis ieškant sau priešų ir nutaikytomis į nedidelę grupę žmonių, kurių dauguma tikriausiai draugiški Lietuvai.

Išties pernai natūralizacijos būdu Lietuvos pilietybę įgijo vos 29 rusai ir 16 baltarusių, o ją atkūrė tremtinių ar jų palikuonių teisiniu pagrindu 17 Rusijos ir 6 Baltarusijos piliečiai, taigi iš viso tik 68 asmenys. Lyginant su 2020 metais, kai Lietuvos pilietybę gavo per 400 rusų ir baltarusių, šis rodiklis sumažėjęs net kelis kartus.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais tokių pilietybės prašymų gerokai padaugėjo – teisinės patikros procedūros taikomos maždaug 1000 asmenų. Jiems ir buvo sumanyta mažiausiai metams užtrenkti duris, sustabdant net ir prašymų nagrinėjimą.

Kaip tai neteisinga, laiškais ar per tiesioginius susitikimus Seimo nariams skundėsi rusai ir baltarusiai.

Vilniuje apsilankiusi Baltarusijoje įkalinto Nobelio taikos premijos laureato A.Bialiackio žmona ragino netapatinti A.Lukašenkos režimo ir jam besipriešinančios baltarusių tautos.

Tuo metu daugiau kaip dešimtmetį nuo šešerių metų Lietuvoje gyvenanti rusė aiškino, kad ji mūsų šalį laiko sava, mokėsi lietuvių mokykloje, todėl puikiai kalba lietuviškai, bet ir jos prašymas natūralizacijos būdu įgyti Lietuvos pilietybę būtų stabdomas.

Jos motinai, turinčiai Rusijos pasą, daug sunkiau gauti darbą, nors ši moteris vedė meno terapijas nuo Rusijos agresijos pabėgusioms ukrainietėms ir jų vaikams.

Net atsidaryti banko sąskaitą Lietuvoje gyvenantiems, bet jos pilietybės neturintiems rusams trunka gerokai ilgiau negu kitiems mūsų šalies rezidentams. Tokių pavyzdžių daugybė.

Žinoma, Lietuva nėra apdrausta, kad tarp jos pilietybės prašančių asmenų nepasitaikys ir Rusijos agresijos Ukrainoje šalininkų, galbūt net Kremliaus agentų.

Tačiau negi geriau atimti teisę į Lietuvos pilietybę šimtui mums palankių rusų ir baltarusių negu pro specialiųjų tarnybų patikros sietus praleisti nepastebėtą vieną priešą?

Būtent tokia logika ir vadovavosi L.Kasčiūnas su A.Bilotaite bei jų siūlymams pritariantys politikai ir pareigūnai.

Blogų ketinimų turinčius asmenis turėtų pajėgti atsijoti specialiosios tarnybos, o bausti visus be išimties rusus, net ir seniai mūsų šalyje gyvenančius ar nuo persekiojimų pabėgusius asmenis būtų ir neteisinga, ir neišmintinga.

Verslas vis skundžiasi darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, stoka, reikalauja plačiau atverti duris užsieniečiams.

Turbūt lengviau į mūsų visuomenę integruotųsi kaimyninių šalių gyventojai nei afrikiečiai ar arabai, juo labiau kai pageidaujantys įgyti Lietuvos pilietybę privalo išmokti lietuvių kalbą.

Reikia tikėtis, kad užuojauta Rusijos agresiją išgyvenantiems ukrainiečiams nenuslopins sveiko proto balso ir nevirs neapykanta rusų bei baltarusių tautoms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.