Tačiau dėl jų pirkimo aplinkybių prokurorui vis dar kyla daug klausimų.
Prokuroras Gintaras Plioplys antradienį priminė 2020 metų kovo 18-ąją tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio įrašą feisbuke. Vyriausybės vadovas rašė, jog vadovaudamasis medikų rekomendacijomis jis skubiai pavedė Vyriausybei pasinaudoti supaprastintomis pirkimo procedūromis ir nupirkti greitųjų testų.
Tačiau prokurorui kilo klausimų, kurie medikai premjerui rekomendavo pirkti šiuos testus ir citavo žinomų medikų pasisakymus, kad tokie testai nėra reikalingi.
Tą patį S.Skvernelio įrašą feisbuke prisiminusi L.Jaruševičienė teigė, jog tuometis premjeras ir buvo tikrasis sprendimų priėmėjas, o teisiškai sprendimą priėmė sutartį dėl testų pirkimo pasirašęs tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
L.Jaruševičienės teigimu, tuometis premjero patarėjas Lukas Savickas buvo tik informacijos perdavėjas, kaip ir ji: „Aš nevykdžiau L.Savicko pavedimų, aš vykdžiau S.Skvernelio pavedimus, kuriuos man perduodavo L.Savickas“.
L.Jaruševičienė teigė, jog paskelbus karantiną, ji nedalyvavo nė viename
Vyriausybės posėdyje. Į posėdį ji buvo pakviesta jau tik po testų pirkimo.
L.Jaruševičienės teigimu, kainą, kiek valstybė gali mokėti už testus bendrovei „Profarma“ jai nurodęs tuometis premjero patarėjas L.Savickas.
„Aš rinkau informaciją apie pačius testus, kuria ir dalinausi su visais“, – teisme teigė L.Jaruševičienė.
Buvusi viceministrė teigė patikėjusi bendrovės „Profarma“ vadovės Editos Mištinienės teiginiu, kad jie atrinko pačius kokybiškiausius ir jautriausius testus. Po šių pirkimų praėjus trejiems metams. L.Jaruševičienė teigė įžvelgianti, kad bendrovė "Profarma" kai kuriais aspektais galėjo būti ir nesąžininga.
Bendrovei „Profarma“ už testus buvo sumokėta dar prieš juos gaunant. Už juos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. J.Jaruševičienė tikino, jog sumokėti pinigus net nesulaukus prekių, nusprendė tuometis Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.
„Be Vyriausybės sprendimo tokia suma niekaip nebūtų patvirtinta. Paskirti tokią sumą yra labai daug procedūrų – paspaudus mygtuką pinigai nekrenta iš valstybės iždo“, – kalbėjo L.Jaruševičienė.
Aš buvau savotiška telefono linija, kuria tekėjo informacija“, – apie savo vaidmenį perkant greituosius COVID-19 testus kalbėjo L.Jaruševičienė.
Teisiamąja tapusiai profesorei pats testų pirkimas pasirodė panašus į teismo procesą: „Tarkime, teismas priima sprendimą, bet aukštesnės instancijos teismas nusprendžia, kad sprendimas neteisingas, o kaltinimai pareiškiami teismo posėdžio sekretorei. Ji sprendimo nepriėmė, bet bendravo ir su teisėju, ir su prokuroru.
Sprendimą pirkti testus priėmę asmenys turi Seimo nario imunitetą, neliečiamybę, todėl prokurorui lengviau pareikšti kaltinimus man, sekretorei“.
Valstiečio A.Verygos vadovaujamoje ministerijoje dirbusi L.Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus.
L.Jaruševičienė kaltinama tuo, kad piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus SAM pavaldžios Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Prokuratūra siekia įrodyti, kad L.Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, valstybei perkant COVID-19 testus, ir taip padarė žalos valstybei.
