„Prezidentas Nausėda, kad ir netiesiogiai (ačiū kolegoms) atsakė į mano klausimus apie savo narystę komunistų partijoje. Jis pareiškė, kad su KGB nebendravęs, o į stažuotę Vokietijoje išvyko, nes 1989 metais dalyvavo LSSR liaudies švietimo ministerijos atrankoje.
Gali būti, kad prezidentas sako tiesą ir su KGB pareigūnais jokiais klausimais nebendravo. Bet Ypatingajame Archyve guli byla Nr. 18. Gitanas Nausėda, K-1, apyrašas 61, bylos numeris 18. K-1 reiškia KGB. Apyrašas 61 – KGB sudarytą kartotekų sąrašą“, – savo feisbuko paskyroje nurodė A.Tapinas.
Anot jo, KGB kartotekos labai skirtingos – nuo agentų iki disidentų.
„Nausėda tikrai nebuvo disidentas, tikrai nebuvo persekiojamas, todėl KGB kartotekoje atsidūrė greičiausiai dėl savo kelionės į Vokietiją. Ar KGB galėjo rinkti duomenis apie Nausėdą jam nežinant ir jam laimėjus atranką nesikviesti pokalbio? Į tai gali atsakyti tik Byla Nr. 18“, – rašė jis.
A.Tapinas nurodė ir Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojo Kęsto Remeikos paaiškinimą, kad fondo K-1, apyrašo 61 kartotekoje 18 saugomos į užsienį vykusių asmenų kortelės, kurias užpildydavo LSSR vidaus reikalų ministerijos Vizų ir registracijos skyrius ir jas persiųsdavo KGB.
„Kai kurie istorikai teigia, kad 1989 metais KGB jau buvo nusilpusi ir neveiksminga, tačiau 1990 metais pateikdamas metinę ataskaitą Lietuvos KGB vadas Eismuntas teigia, kad 1989 metais su individualiomis užduotimis į Vakarų šalis buvo išvykę 170 agentų.
Tačiau dar įdomesnė yra archyve rasta agento „Jonaičio“ 1988 balandį pateikta ataskaita apie kelionę į Vakarų Vokietiją.
Primenu, kad Nausėda teigė, jog studijoms Vakarų Vokietijoje jis 1989 metais dalyvavo LSSR liaudies švietimo ministerijos atrankoje ir metams išvyko stažuotis per DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) programą“, – nurodė A.Tapinas.
Anot jo, agentas „Jonaitis“ irgi metams, panašiu laiku, jau prasidėjus atšilimui 1986–1987 išvyko stažuotis į Hanoverio universitetą per Sovietų Sąjungos aukštojo mokslo ministeriją.
„KGB ataskaitoje „Jonaitis“ nurodo, jog išvyko per tą pačią DAAD programą, kuri mokėjo jam stipendiją ir organizavo išvykas į kitus universitetus. „Jonaitis“ nurodo, kad pagal nustatytą tvarką kartą per mėnesį vykdavo į Sovietų Sąjungos generalinį konsulatą Hamburge ir atsiskaitydavo stažuotojus kuruojančiam konsulato Valerijui Grišanovui.
Ta pati patekimo į užsienį sistema, ta pati DAAD programa, skirtumas keli metai. Kokia tikimybė, kad 1987 metais „Jonaitis“ stažavosi Vokietijoje kruopščiai prižiūrimas ir atsiskaitydamas KGB, o 1989 Nausėda būtų atrinktas be niekur nieko.
Byla Nr. 18 signalizuoja, kad tokios tikimybės nėra“, – rašė jis.
Pasak A.Tapino, prezidentas neprisimena arba meluoja, sakydamas, kad atranką vykdė lietuviška ministerija, nes, anot jo, iš „Jonaičio“ ataskaitos akivaizdu, kad viskas vyko per Maskvą ir per dvejus metus negalėjo pasikeisti.
„Ir dar vienas momentas, kur prezidento versija greičiausiai neatlaiko išbandymo faktais. Nausėda teigė, kad „1987 metais iš karto po studijų Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai nusileidau“
Bet toje pačioje Nausėdos partinėje byloje yra nurodoma, kad studijas jis baigė 1987 rugpjūtį, o kandidatu į komunistų partiją tapo 1987 balandį. Vadinasi, dar būdamas studentas jis jau žinojo, kad sies savo ateitį su komunistų partija“, – nurodė A.Tapinas.
Tuo pačiu A.Tapinas prezidentui pateikė naujus klausimus prezidentui.
1. Ar jūs susipažinęs su KGB byla apie save – K-1, ap.61, bylos numeris 18?
2. Ar dėl valstybės vadovui būtino aukščiausio skaidrumo sutiktumėte šią bylą išviešinti?
3. Ar tikrai jūsų atranką stažuotei Vakarų Vokietijoje vykdė Lietuvos, o ne Sovietų Sąjungos švietimo ministerija?
4. Su kokiais sovietiniais ar Lietuvos SSR pareigūnais bendravote 1989 metais dėl stažuotės Vakarų Vokietijoje?
5. Kokios buvo laimėtos stažuotės sąlygos?
6. Ar narystė SSKP buvo būtina sąlyga norint įveikti atranką ir gauti stažuotę Vakarų Vokietijoje?
Prezidentas atsakė į klausimus
Prezidentas G.Nausėda tvirtina niekada nebendravęs su KGB pareigūnais – nei dėl stažuotės Vokietijos Manheimo universitete, nei kitais klausimais. Taip ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje dėstė šalies vadovas, viešojoje erdvėje nerimstant diskusijoms dėl to, kad kadaise jis įstojo į Komunistų partiją.
Reaguodamas į keliamus klausimus, G. Nausėda savo socialiniame tinkle pasidalijo dokumento iš archyvo nuotraukomis ir tvirtino dėl mokslų Vokietijoje kontaktavęs tik su šalies ir Mannheimo universiteto švietimo bendruomenės atstovais.
„Šiandien sulaukiu naujų klausimų – dėl stažuotės Vokietijoje (lyg apie ją visi būtų sužinoję tik vakar) (...). Atsakysiu. Nes slėpti neturiu ko“, – pabrėžė šalies vadovas.
„Vokietijoje, Manheimo universitete, studijavau 1990-1992 m. Dėl stažuotės bendravau tik su Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojais ir Manheimo universiteto atstovais. Su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais bendravęs nesu“, – tvirtino prezidentas.
Jis akcentavo, kad „garsioji“ byla, tampanti „naujų insinuacijų pagrindu“ archyve yra prieinama visiems, o joje – pora 1990 m. sausio 15 d. anketos lapų, kuriuose sudėtos institucijų vizos dėl mokslų Vokietijoje.
„Anketa pildyta man nedalyvaujant – užklausą atsiuntė Švietimo ministerija, kas ir parašyta lape. Manau, bet kas gali nueiti ir ją patikrinti. Jei kam vargti nesinori – įdedu tuos lapus čia. Skaitykite, nagrinėkite. Dar kartą kartoju – aš slėpti neturiu ko“, – -pakartojo prezidentas.
Šalies vadovas taip pat adresavo jam keltus klausimus dėl tarnybos sovietinėje armijoje.
„Tuo pačiu atsakysiu ir į klausimus dėl tarnybos sovietų armijoje. Karinėje įskaitoje, be abejo, buvau, kaip ir visi to meto jaunuoliai. Armijoje netarnavau, nes vaikystėje lėkdamas dviračiu patyriau sunkią vidaus organų traumą (apie tai, beje, rašyta) ir buvau pripažintas netinkamu rikiuotės tarnybai“, – rašė šalies vadovas.
„Sveikatą profilaktiškai tikrinuosi kasmet. Dėkui Dievui – ji gera, leidžia sėkmingai atlaikyti darbo krūvį ir stresą, ir galvoti apie ateitį. Nors, suprantu, būtent tai ir sukelia daugiausia erzelio“, – kritikams atkirto jis.
Prezidentas pakartojo, kad stojimas į Komunistų partiją bei šio fakto slėpimas 2019 m. kandidatuojant į šalies vadovo postą buvo klaida. Pasak prezidento, „jauno žmogaus sprendimas“ neturėjo jokios įtakos jo pasaulėžiūrai, siekiams, politiniams sprendimams.
„Nusprendęs eiti į politiką, puikiai supratau, kad atsidursiu po padidinamuoju stiklu. Vieni tai darys, nes visuomenė turi teisę žinoti, kiti – kad patenkintų smalsumą, treti – dėl politinės naudos“, – teigė šalies vadovas.
