„Apie galimą karą dėl Taivano. Ši, rodos, tolimo karo galimybė liečia ir mūsų nacionalinio saugumo interesus – visų pirma dėl JAV galimybės kariauti dviem frontais. Tik JAV prezidentu išrinkus Baideną, Kinija su Rusija vienu metu surengė karines pratybas prie Ukrainos ir Taivano atitinkamai.
Buvo analizuojama tuomet naujos JAV administracijos reakcija bei karinės galimybės veikti dviem frontais. Bet koks konflikto scenarijus dėl Taivano verstų JAV viena ar kita forma įsitraukti pačiai ir visiškai nusvertų JAV dėmesį į Rytų Kinijos jūros regioną, atitraukiant jį tiek nuo konflikto Ukrainoje, tiek nuo viso mūsų regiono saugumo iššūkių.
Tai būtų dovana Kremliui“, – feisbuke rašė parlamentaras.
Anot jo, Kinijos pergalė Taivane reikštų, kad regione įsigali nauja saugumo realybė, kuri visam likusiam pasauliui būtų signalas, jog dabar jau Kinija kartu su Rusija nustatinėja žaidimo taisykles savo kaimynystėse.
„Centrinės Europos vengerizacija vyktų greičiau nei galima pagalvoti. Pagrindinis klausimas yra galimas konflikto laikas. Xi pavedė kariuomenei pasirengti tokiam puolimui iki 2027 m. JAV generolai mano, kad keliais metais anksčiau, ir šią datą vis ankstina. Prezidento rinkimai Taivane vyks 2024 m. vasarį, JAV – tų pačių metų lapkritį.
Kinijos komunistai šį langą gali suprasti kaip palankų „išspręsti“ Taivano klausimą, kad su nauja JAV administracija būtų galima „pradėti nuo balto lapo“. Mažai kas tiki Baideno perrinkimo galimybe“, – pastebėjo M.Maldeikis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad Kinijos pasiruošimas konfliktui jau vyksta – iki minimumo sumažinant galimų Vakarų sankcijų poveikį, visų prima, finansų srityje.
„Sankcijos Rusijai Pekinui buvo šaltas dušas, pamačius, kiek toli Vakarai pasiryžę. Todėl matome skubų Kinijos kuriamus naujus tarptautinės prekybos aljansus, jau be JAV dolerio kaip atsiskaitymo priemonės. Sankcijų atveju ši prekyba sklandžiai vyktų toliau. Kinija užsienyje turi apie 8 trilijonus dolerių užsienio turto.
Suprasdamas, kokioms sankcijoms ryžtųsi Vakarai, Pekinas šį turtą parduoda arba repatrijuoja. Kinijos naftos bendrovės palaipsniui išbraukiamos iš JAV biržų. Siekiama parduoti kuo didesnę dalį JAV iždo vertybinių popierių ir diversifikuoti Kinijos užsienio valiutos atsargas“, – vardijo TS-LKD frakcijos atstovas.
M.Maldeikis įsitikinęs, kad konfliktas dėl Taivano turi kelis galimus scenarijus.
„Realiausias iš jų – greta esančių Macu salų blokada arba Kinmeno salos invazija, siekiant sukurti spaudimą Taipėjui, kad šis sutiktų deryboms dėl susivienijimo. Tokio scenarijaus problema – nuotaikos pačiame Taivane. Apie 80 procentų taivaniečių yra už dabartinį status quo, save identifikuoja taivaniečiais ir jokiu būdu nenori nė girdėti apie galimą susijungimą.
Paskutinis lašas šioje diskusijoje buvo Honkongo pavyzdys, kai Kinija tiesiog suvalgė autonomiją, sugriaudama visus savo „Viena šalis dvi sistemos“ įsipareigojimus. Paskutiniai tuometinės valdžios bandymai flirtuoti dar ne su tokia autokratine Kinija privedė prie revoliucijos Taivane.
Taivaniečiai nusižiūrėjo nuo mūsų 1989 metų Baltijos kelią ir suorganizavo tokį pas save, po jo tiesiog išvaikę tuometinį parlamentą. Panašus scenarijus būtų ir dabar. Todėl Kinijai reiktų didesnio spaudimo, kas galėtų būti muitinių arba visiška salos blokada.
Pekinas užblokuotų laivybą Taivano teritoriniuose vandenyse. Būtų nukirsti svarbūs povandeniniai duomenų kabeliai, kuriais Taivanas palaiko ryšius su išoriniu pasauliu. Tokiu atveju, tikėtina, jau matytume JAV įsitraukimą ir jos lėktuvnešius prie Taivano krantų, pralaužinėjančius blokadą“, – svarstė Seimo narys.
Jis taip pat prognozavo, kaip tokiu atveju atsakytų Kinija.
„Prieš kelias dienas Kinijos ginkluotosios pajėgos imitavo raketų smūgius kartu su oro pajėgų kompanija. Būtų siekiama sutriuškinti Taivano kariuomenę ir demoralizuoti gyventojus. Šis scenarijus vienas mažiausiai tikėtinų, nes Taivanas turi efektyvią oro gynybą, be to, Pekino lauktų skaudūs atsakomieji smūgiai.
Lieka invazija. Kinija pradėtų didžiules oro, raketų ir kibernetines atakas prieš pagrindinius karinius ir civilinius taikinius ir išsilaipintų saloje. Problemos prasidėtų jau su pačiu išsilaipinimu – nepatogus salos kranto reljefas nepalieka daug vietos galimam puolimui, be to, taivaniečiai tokiam scenarijui ruošėsi 70 metų, todėl turi pasiruošę daug nemalonių siurprizų.
Didelis skaičius karstų, grįžtantis į kontinentą, nėra Pekino scenarijuose. Visi scenarijai Pekinui yra brangiai kainuojantys ir jie tai žino geriausiai. Tačiau situacija šalies viduje – visų pirma dideli ekonominiai iššūkiai – verčia Kinijos komunistus rizikuoti.
Trečioji Xi prezidento kadencija prasidėjo ypač aktyvia užsienio politika, taip pridengiant problemas viduje“, – apibendrino M.Maldeikis.
