„Bet kokios institucijos pertvarka negali būti savitikslė, jos įgyvendinimas turi garantuoti aiškiai apibrėžtą kokybinį pokytį. Viešojo saugumo tarnyba ne tik atlieka viešojo saugumo užtikrinimo funkcijas, bet ir pagal Karo padėties įstatymą yra priskiriama Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, todėl planuojamas pokytis turėtų net tik sudaryti prielaidas visuomenės saugumo didinimui, bet ir jokiu būdu nemažinti valstybės gynybinių pajėgumų.
Ne mažiau svarbus ir planuojamų pertvarkų įgyvendinimo procesas – turi būti įvertintos visos galimos rizikos, iš anksto parengtos konkrečios jų valdymo priemonės, numatyti tinkami įgyvendinimo terminai ir pan.“, – teigiama Eltai prezidentūros atsiųstame komentare.
Prezidentūra pabrėžia, kad prezidentas Gitanas Nausėda detaliau VST pertvarką galės įvertinti, pamatęs konkrečius, reformą numatančius teisės aktų projektus.
„Šiuo metu VST pertvarkai reikalingi teisės aktai dar nėra parengti, konkretūs pertvarkos planai nepristatyti, Prezidentas galės ją vertinti tik tada, kai šie darbai bus atlikti“, – tvirtina prezidentūra.
VRM darbo grupė, atlikusi VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą, paskelbė siūlantys tarnybą integruoti į policiją, numatant, kad karo padėties atveju VST išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Planuojama, jog policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, darbo grupės atlikta VST funkcijų peržiūra parodė, kad tarnyba unikalių funkcijų neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. A. Bilotaitė pažymėjo, kad daugiausia, tai yra net 6, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija, 4 – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po 3 funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
Darbo grupė, įvertinusi VST veiklos efektyvumą, įžvelgė tarnybos darbo organizavimo trūkumus, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoką, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumą. Taip pat konstatuota, kad tarnyboje neužimta 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.
