Aplinkos ministerija tokį sąrašą parengė, kuris vėliau dar buvo pildomas ir keičiamas.
Pažeidimo procedūra
Europos gamtos paveldo apsauga buvo susirūpinta tuo metu, kai nepriklausomybę atkūrusi Lietuva dar tik svajojo apie ES.
1992-aisiais buvo įkurtas „Natura 2000“ ES specialių miškuose saugomų teritorijų tinklas. Jo tikslas – išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į valstybių sienas.
Šis tinklas buvo kuriamas remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis – kertiniais Europos gamtos išsaugojimo politikos susitarimais, privalomais visoms šalims narėms.
Lietuva smarkiai vėlavo – ji neįvykdė įsipareigojimų, bet jau taip teigė Europos Komisija (EK). Dar 2016-aisias EK atsiuntė įspėjamąjį laišką, kuriame priekaištauta, kad mūsų šalis nenustatė pakankamo kiekio biologinei įvairovei išsaugoti skirtų „Natura 2000“ teritorijų. O ir ten, kur jos buvo nustatytos, smarkiai vėluota imtis veiksmingų biologinės įvairovės apsaugos priemonių.
Štai todėl tuo metu EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.
Suskato keisti įstatymą
Aplinkos ministerija suskato keisti Miškų įstatymą, į kurį jau tuo metu miškų savininkai sureagavo gana aršiai. Mat netruko atsirasti naujų saugomų teritorijų ūkinės paskirties miškuose, – Lietuvos erdvinės informacijos sistemoje geoportal.lt, kurioje rodomos ir saugomos miškų buveinės, buvo „patikslinti“ anksčiau vykdytos inventorizacijos duomenys.
Tokiu būdu keliasdešimt tūkstančių hektarų ūkinių miškų atsirado naujose saugomose teritorijose su buveinėmis. Kai kuriais atvejais jos apėmė visą privataus miško sklypą.
Būta situacijų, kai net turint miškotvarkos projektą, kuriame valstybė dešimtmečiui patvirtino ūkinę veiklą, darbams užsidegė raudona šviesa.
Tuo tarpu AM anuomet, prieš šešerius metus aiškino, kad Miškų įstatymas keičiamas tam, kad būtų galima įvykdyti europinius įsipareigojimus. Svarbiausias tikslas – užtikrinti tinkamą ekologinių sistemų bei biologinės įvairovės apsaugą ir tai, kad miškų ištekliai būtų tvariai naudojami. Taigi tam tikrose teritorijose buvo apriboti plynieji kirtimai.
Žiupsnis skaičių
Kiekvieną buveinę suformuoja miško aplinka – joje susidaro tam tikros žolinės augmenijos ir medžių įvairovė.
Pagal „Natura 2000“ tinklui nustatytus ES reikalavimus miškuose turi būti garantuota tinkama 50 rūšių laukinių paukščių apsauga, saugomos 53 europinės svarbos augalų bei gyvūnų rūšys. Yra nustatyti 54 tipai europinės svarbos buveinių: vandenų, smėlynių, įvairių tipų pievų, gėlųjų vandenų, gipso karsto ežerų, viržynų, pelkių ir kitokių. Miško buveinių yra net 13-os tipų.
Visų 54 tipų buveinių Lietuvoje aptikta net 87 tūkst. vietų, kurių bendras plotas – 4349 kv. kilometrų, o vidutinis vienos radavietės plotas – 5 ha. Paprastai miško buveinės aptinkamos daugiausia brandžiuose ir perbrendusiuose miškuose.
„Lietuvoje „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbus teritorijų tinklas buvo formuojamas remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, – atrenkamos vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių kriterijus.
Aplinkos ministerijos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Džiugas Anuškevičius lrytas.lt yra sakęs, kad nustatyti buveinių ir paukščių apsaugai svarbią teritoriją nusprendžiama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: vietovė yra Lietuvos saugomoje teritorijoje, arba vietovės dalis nepatenka į Lietuvos saugomą teritoriją.
„Tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustato, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su žemės savininkais ar valdytojais sudarytos apsaugos sutartys.
Daugeliu atveju vietovės patenka į jau esančias saugomas teritorijas: valstybinius parkus, draustinius, biosferos poligonus. Mažesnioji šių vietovių dalis yra nesaugomose teritorijose“, – sakė Dž.Anuškevičius.
Teritorija išsiplėtė
2005 m. Lietuvoje buvo išskirta apie 38,8 tūkst. hektarų Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių miško buveinių, o 2018-aisiais miškuose jau buvo kartografuota apie 60 tūkst. tokių buveinių, apimančių kone 257 tūkst. hektarų miško.
Tačiau miško savininkai abejoja, ar buveinės tikrai nustatytos teisingai bei pyksta, kad jie nebuvo informuojami apie buveinių išskyrimus jų miškuose.
Miškinga Lietuvos teritorija buvo išžvalgyta, tam gavus ES paramos lėšų, tačiau šią veiklą vykdė gamtosaugininkai, o miškininkų nuomonė šiuo klausimu nebuvo itin svarbi.
Pasak miškininko, akademiko Stasio Karazijos, atrodytų, kad miško buveinių ieškotojai sumanė pagerinti ES vidurkį, nes sudaryti buveinių atrankos kriterijai ir metodika iš dalies nebeatitiko ES normatyvų.
„Pavyzdžiui, buveinei Vakarų taiga 2015-aisiais buvo priskirta apie 57 tūkst. hektarų, nors buveinės pavadinimas „taiga“ leidžia abejoti, ar iš viso šių buveinių gali būti Lietuvoje. EB svarbos buveinių aprašymo vadove nurodoma, kad Vakarų taigos buveinių šiuo metu daugiausia randama Suomijos šiaurėje ir rytuose bei Švedijos šiaurinėje dalyje.
Lietuvoje gi realus Vakarų taigos buveinių plotas galėtų būti apie 6–7 tūkst. ha, tuo tarpu šioms buveinėms Lietuvoje priskirtos vietos, kur auga ąžuolai, kas taigai visai nebūdinga“, – svarstė S.Karazija.
Pasak jo, skroblynai – dar vienas buveinių tipas, o Lietuvoje jų tėra keli šimtai hektarų. „Jei imtume teritorijas, kuriose yra kažkiek skroblų, gal keli tūkstančiai hektarų ir būtų. Bet juk tai nebūtinai seni, buveinių įrengimo kriterijų neatitinkantys plotai. Tačiau buveinėms buvo priskirta apie 15 tūkst. ha skroblynų, nors Lietuvoje apskritai plačialapių miškų su skroblais tiek nėra“, – akcentavo akademikas.
Pasak jo, bet kokią veiklą miške reikia vykdyti remiantis racionalumo kriterijumi, o miško ekologija turėtų būti pagrįsta protingumo kriterijus.
