Ekspertai užtikrinti – politikai ir visuomenės specialistai nespėja su naujomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijomis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian atlikto tyrimo rezultatus yra linkusi vertinti atsargiai.
„Tai buvo paviršių tyrimas: mokyklose patikrinus palanges, durų rankenų, tualetų paviršius buvo aptikta narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų. Tačiau, remiantis tyrimu, negalime pasakyti, kad vaikai tas medžiagas ir vartoja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė G.Belian.
Pasak departamento laikinosios vadovės, narkotikų pėdsakus vaikai galėjo atsinešti iš kitos aplinkos – autobusų, parduotuvių. Be kita ko, kaip G.Belian pabrėžė, kokainas nėra ta medžiaga, kurią vartoja vaikai ir paaugliai.
„Dažniausiai tokio amžiaus paauglių tarpe vartojamos kanapės ir naujos psichoaktyvios medžiagos. Nors paaugliui atrodo, kad jis vartoja gamtines kanapes, dažniausiai tai yra sintetinis kanabinoidas“, – teigė laikinoji departamento vadovė.
G.Belian aiškino, kad dabar į elektorines cigaretes yra pilami skysčiai su narkotinėmis medžiagomis, o „Smile“ vadinama medžiaga yra būtent su sintetinių kanabinoidų priemaišomis. Vartojant šią medžiagą pasitaiko apsinuodijimų.
„Apie 7 proc. 15–16 metų paauglių yra bandę eksperimentuoti su naujomis psichoaktyviomis medžiagomis“, – skaičiavo G.Belian.
Narkotines medžiagas vartoja per elektronines cigaretes
Gydytojas, klinikinis toksikologas Robertas Badaras pasigenda greito mokyklų bendruomenių informavimo apie tai, kokias medžiagas vartoja paaugliai.
„Į Lietuvą „atėjo“ sintetiniai kanabinoidai. Anksčiau jie buvo purškiami ant egzotinių žolių, arbatų mišinių, vėliau medžiaga purkšta ant tikrųjų kanabinoidų, o dabar jie yra naudojami kaip medžiaga, kurią galima dėti į elektronines cigaretes. Nešėjas pasikeitė, o pagrindinė medžiaga liko tokia pati“, – „Žinių radijuje“ sakė klinikinis toksikologas.
Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas teigė, kad dabar mokyklą baigia 18 metų jau sulaukę ir vyresni vaikai, kurie teisiškai rūkyti gali, todėl net pati švietimo sistema nesudaro tokių sąlygų, kad rūkyti būtų draudžiama.
G.Belian įsitikinusi, kad pilnamečių rūkymą mokyklose būtų galima dalinai sustabdyti.
„Departamentas kiekvienai mokyklai parengė rekomendacijas, ką daryti pas mokinį radus ar užtikus vartojant psichoaktyvias medžiagas – mokykla turi apibrėžti aiškias taisykles. Nesvarbu, ar mokiniui yra 18 metų, mokykla turi aiškiai deklaruoti, kad bus netoleruojamas elektroninių cigarečių turėjimas, o tuo labiau vartojimas.
Radus, būtų pranešta tėvams, vėliau siūloma kreiptis pagalbos. Tai deklaruoti galima pasirašant sutartis“, – aiškino G.Belian.
Mokyklos bijo susigadinti reputaciją
Ekspertai mano, kad, bijodamos sugadinti gerą savo vardą, mokyklos linkę neviešinti narkotikų vartojimo atvejų.
G.Ivanauskas sakė, kad reputacija susijusi su krepšeliais – prarasti vaiką mokyklai yra lygu prarasti krepšelį. Taip pat yra susvyravęs ir mokytojo autoritetas, todėl, jei pedagogai iškelia problemą, dažnu atveju nėra reikiamai palaikomi administracijos – geriau problemų nekelti į viešumą, kad nesusvyruotų mokyklos reputacija.
„Nuo kalbėjimo apie narkotines ir psichotropines medžiagas neturi susvyruoti mokyklos reputacija – atvirkščiai, administracijos, kurios aktyviai į tai reaguotų, mokyklos reputaciją pakeltų“, – įsitikinęs generalinės prokurorės pavaduotojas.
Baimę sugadinti reputaciją pastebėjo ir G.Belian. Departamento laikinoji vadovė pabrėžė, kad yra nemažai mokylų, slepiančių narkotikų vartojimo problemas, tačiau sprendimo būdai atsiras tik tada, kai bus pripažinta, kad ši problema išties yra.
Laikosi nuomonės, kad svarbiausia – kokybiškas švietimas
G.Ivanauskas įsitikinęs, kad valstybėje nėra skiriama pakankamai dėmesio narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai ir švietimui, o atliktas tyrimas ir šių dienų tendencijos rodo, kad medžiagų vartojimas auga.
„Pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo suaugusiems ir nepilnamečiams skaičius tik auga. Teisėsauga dirba, reaguoja į įvykius, tačiau, jei vis tiek turime šitą problemą, reiškia nesugebama reaguoti tiek, kiek reikia“, – sakė G.Ivanauskas.
Generalinės prokurorės pavaduotojas įsitikinęs, kad tik teisėsauga problemos neišspęs, o pradėti reikėtų nuo prevencijos ir švietimo.
„Nėra lengvų ar sunkių narkotikų – tos pačios kanapės nėra lengvos, jos moksliškai išdirbtos, todėl laisvai sukelia priklausomybę. Turime kalbėti, kad, nepriklausomai nuo rūšies ir kiekio, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra blogis. Tai vaikams reikia aiškinti nuo mažens“, – dėstė G.Ivanauskas.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas mano, kad spręsti narkotikų vartojimo problemą galėtų padėti atliepimas į kiekvieno vaiko pomėgius formaliojo ir neformaliojo ugdymo sistemoje.
„Svarbu, kad vaikai turėtų galimybę užsiimti, lankyti ne vieną būrelį, o esant poreikiui ir jį keisti. Vaiką reikia užimti, padėti jam atrasti save“, – sakė D.Žvirdauskas.
G.Belian vaikų švietimui pritaria sakydama, kad, parinkus tinkamą informaciją ir jos pateikimo būdą, su mažaisiais reikia kalbėti nuo darželio.
„Svarbu kryptinio mąstymo ugdymas ir vaikas pats mokės priimti tinkamą sprendimą“, – teigė laikinoji departamento vadovė.
Gydytojas R.Badaras įsitikinęs, kad pasiūla yra tik vienas iš vartojimo elementų, todėl paklausą reikia mažinti prevencijomis.
„Manau, reikėtų pereiti iš entuziastų į valstybinį profesionalų lygį. Kol kas visa informacija, prevencija vykdoma atskirų entuziastų – mokyklos direktorių, visuomenės sveikatos biurų iniciatyva. Situacija keičiasi greičiau nei visuomenės specialistai ir politikai sugeba stebėti ir įvertinti.
Naujos medžiagos ateina garsiniu greičiu, o mes dar kalbame apie dalykus, kurių rinkoje beveik nėra“, – piktinosi klinikinis toksikologas.
Galimos alternatyvos: testavimas ir anoniminės apklausos
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas neatmeta ir mokinių testavimo galimybės.
„Neatsisakyčiau nė vienos priemonės, kuri galėtų sustabdyti narkotinių medžiagų plitimą švietimo įstaigose. Tačiau tikiu minkštosiomis priemonėmis, kurios yra susiję su ugdymu, su išsikalbėjimu, su pilietiškos bendruomenės kūrimu“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo D.Žvirdauskas.
G.Belian atsitiktinio ir privalomo testavimo galimybę vertina dviprasmiškai.
„Atsitiktinis testavimas dėl narkotikų, gąsdinimo taktikos, buvusio priklausomo asmens pakvietimas pasidalinti sėkmės istorija neveikia, jei tą prevencinę veiklą vykdo neapmokytas žmogus arba veiklos yra vienkartinio pobūdžio.
Veikla turi būti sisteminga ir, jei nenaudosime naujausių technologijų, kurias naudoja narkotikų prekeiviai, išvardintos priemonės neveiks“, – aiškino laikinoji departamento vadovė.
G.Ivanauskas teigė, kad socialinėje erdvėje jaunimas turi uždaras grupes, kur dalijasi informacija apie galimus narkotikų platintojus. Anot jo, teisėsaugai sunku prie tokių grupių prieiti.
Siūlyta padaryti prieinamas anonimines apklausas, kuriose mokiniai galėtų pasidalinti narkotikų platintojais ar kita naudinga informacija, kuri padėtų užkirsti kelią psichoaktyvių medžiagų vartojimui.
„Kiekvienoje mokyklos svetainėje turi būti „patyčių dėžutė“ ir galimybė pranešti apie vieną ar kitą blogą reiškinį yra jau dabar.
Vaiko gerovės komisijos, kurios dirba kiekvienoje švietimo įstaigoje, reaguoja, dirba, bendradarbiauja su tėvais, policijos pareigūnais, todėl tokia galimybė yra jau dabar“, – sakė D.Žvirdauskas.
