„Jei tai tiesa, tai labai svarbi žinia ir reikšmingas Vokietijos žingsnis. Nuoširdžiai sveikinu ir džiaugiuosi šia Lietuvos prezidento žinia. Prieš tai vykusiose konsultacijose mūsų sąjungininkai ir partneriai vengė aiškiai įvardinti datą bei įsipareigoti pilnos kovai pasirengusios brigados dislokavimui Lietuvoje, todėl šis paskelbtas vokiečių įsipareigojimas reikšmingai padidintų Lietuvos saugumą“, – Eltai teigė URK pirmininkas Ž. Pavilionis.
Berlyne viešintis prezidentas ketvirtadienio vakare teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.
„Jie visiškai palaiko mūsų pastangas netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. Šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Toks yra mūsų sutarimas, vertiname sutarimą ir jo įgyvendinimą kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad mums pavyks šį planą įgyvendinti iki galo“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė trečiadienį teigė, kad klausimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje yra nepelnytai politizuojamas. Anot jos, nuolatinis brigados sutarimo kvestionavimas yra paremtas politikų noru sukurti dirbtines problemas ir jas sprendžiant „užsidirbti taškų“.
„Klausimus dėl vadovų sutarimo kelia turbūt ne diplomatai, nes diplomatams vadovų sutarimas yra aiškus. Klausimą kelia politikai. O kai kelia politikai, tai ir tikslai yra politiniai: turbūt, pavyzdžiui, užsidirbti sau taškų ar dirbtinai sukurti problemą ten, kur jos nėra, o paskui vaizduoti, kad ją sprendžia. Šie politiniai žaidimai šiuo atveju yra blogi, nes jie yra susiję su labai pamatiniu Lietuvos saugumo interesu. Tokių žaidimų šia tema neturėtume žaisti“, – trečiadienį LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
