Nemaža dalis žmonių neigiamai įvertino G.Nausėdos praeities žingsnius. 1988 metais, kai jau buvo įsikūręs Sąjūdis, tuometis Vilniaus universiteto aspirantas įstojo į komunistų partiją.
Negana to, šio fakto G.Nausėda nepaminėjo savo anketoje kandidatuodamas į prezidentus. Būtent šis slapukavimas sulaukė daugiausia tiek politikų, tiek politologų, tiek paprastų piliečių kritikos.
Tiesa, prezidentas ir pastarojoje „Vilmorus“ apklausoje išlaikė lyderio pozicijas, bet jo populiarumas gana smarkiai smuko. Šalies vadovą palankiai įvertino 54,5 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 22,1 proc. Kovą šie skaičiai buvo gerokai šviesesni – atitinkamai 63,9 ir 16,8 proc.
Taip pat šįkart mažiau žmonių pasakė, kad būtent G.Nausėda geriausiai atstovauja jų interesams, – tik 12,7 proc. Prieš mėnesį tokių atsakymų buvo 15,9 procento.
Dar sunku pasakyti, kaip praeities istorija atsilieps prezidentui, jeigu jis bandys siekti antrosios kadencijos, bet dabar kritę reitingai, ko gero, padrąsins galimų G.Nausėdos konkurentų rėmėjus, laukiančius būsimų rinkimų.
Neabejotina, kad šalies vadovo nutylėjimas apie buvimą komunistų partijoje, taip pat gana nevykę jo pasiteisinimai sumenkino ir gyventojų pasitikėjimą Prezidentūra kaip institucija. Pagal kovo mėnesio apklausos rezultatus, Prezidentūra pasitikėjo 45,8 proc. respondentų, dabar tokių liko 36,2 proc., o nepasitikinčiųjų skaičius nuo 17,3 proc. išaugo iki 23,1 procento.
Kalbant apie institucijas, daugelis jų nusipelnė mažesnio pažymio nei anksčiau. Prasčiau įvertinta ne tik neigiamą reitingą nuolat turinti Vyriausybė, bet ir šios lentelės viršuje esančios policija ar kariuomenė.
Šiek tiek mažiau pasitikima net savivaldybėmis, nors, atrodytų, po naujų merų ir tarybų narių rinkimų rezultatas turėtų būti priešingas. Vadinasi, pavasarį išrinktus vietos valdžios atstovus nemaža dalis gyventojų vertina atsargiai ar kritiškai.
Atrodo, tai pasakytina ir apie naujus sostinės valdančiuosius. Šįkart „Vilmorus“ apklausos rengėjai jos dalyvių paprašė įvertinti ir kadenciją baigiantį Vilniaus merą „laisvietį“ Remigijų Šimašių, ir naująjį miesto vadovą konservatorių Valdą Benkunską, kuris buvo inauguruotas šią savaitę.
R.Šimašiaus reitingas ir iki tol buvo prastas, tad nieko nuostabaus, kad jį palankiai įvertino tik 12 proc. respondentų, nepalankiai – 57,2 procento. Bet V.Benkunskui parašyti pažymiai irgi nėra rožiniai. Naująjį Vilniaus merą palankiai įvertino vos 17,3 proc. apklaustųjų, o nepalankiai 29 procentai. Tiesa, net 53,7 proc. gyventojų dar neturi tvirtos nuomonės apie šį konservatorių.
Užtat perrinktas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuris per inauguraciją pasidžiaugė, kad kauniečių per rinkimus nepaveikė ant jo piltas purvas iš aukštų Vilniaus tribūnų, toliau stabiliai šmėžuoja reitingų lentelės viršūnės prieigose.
O nemėgstamiausių politikų gretose jau kuris laikas tie patys veikėjai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas ir europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys.
Šįkart apklausos dalyviai gerokai žemyn stumtelėjo žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, kurį valdantieji vėl išsaugojo per opozicijos antrą kartą bandytą surengti interpeliaciją.
Tuo metu partijų rikiuotė per mėnesį nepasikeitė. Jei Seimo rinkimai vyktų dabar, didžiausios sėkmės daugiamandatėje apygardoje galėtų tikėtis socialdemokratai, konservatoriai, valstiečiai ir demokratai.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
