Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą ir sutarė, kad būtina ir toliau konsoliduoti sąjungininkus tam, kad parama Ukrainai būtų teikiama greitai ir efektyviai. Prezidentas pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo svarbą siekiant ES sankcijų Rusijai tęstinumo ir griežtinimo. Pasak šalies vadovo, būtina ir toliau griežtinti sankcijas agresorei, į rengiamą 11-tą ES sankcijų Rusijai paketą įtraukiant Rusijos energetikos įmonę „Rosatom“, papildomus bankus, įmones ir asmenis, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie karo nusikaltimų vykdymo Ukrainoje.
Prezidentas su Ministru Pirmininku aptarė pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir siektinus rezultatus. Pasak šalies vadovo, tiek Lietuvai, tiek Lenkijai ypač svarbūs nauji NATO gynybos planai, todėl reikia siekti sutarimo dėl jų iki susitikimo Vilniuje, nurodoma pranešime.
„Priešakinės gynybos stiprinimas ir efektyvus atgrasymas – būtini NATO rytinio flango saugumo elementai. Turime kartu siekti visų NATO sąjungininkų įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai. Tik kai patys būsime saugūs ir tinkamai apsiginklavę, galėsime atgrasyti agresorių ir padėti Ukrainai siekti pergalės mūšio lauke“, – sakė Prezidentas.
Pasak Prezidentūros, Lietuvos vadovas akcentavo, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje reikia sprendimų dėl Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo ateities. Pasak Prezidento, būtina rasti formulę, kuri numatytų laipsnišką Ukrainos ir NATO artėjimą, numatant narystės perspektyvą karui pasibaigus.
Lietuvos Prezidentas ir Lenkijos Ministras Pirmininkas aptarė bendrus infrastruktūros projektus. Šalies vadovas pabrėžė, kad sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais spartinimas yra prioritetinis klausimas Lietuvai – siekiame atsijungti nuo BRELL sistemos jau kitų metų pradžioje, teigia Prezidentūra.
