Jie buvo įrašinėjami ir Vilniaus centre veikusioje tuomečio advokato Drąsučio Zagrecko kontoroje , ir privačios įmonės „Bilan“, kuriai vadovavo ryšiais su teisėjais garsėjusi verslininkė Oksana Sakalauskienė, patalpose. Kai kurie įrašai buvo itin nekokybiški arba menkai susiję su byla: „Iš 45 minučių pokalbio yra tik penki sakiniai“, – bylos dalyvius įspėjo teisėja.
Viename teismo posėdžių D.Zagreckas yra pasakojęs, kad , O.Sakalauskienė jam atnešusi pinigų, kuriuos jis turėjęs perduoti bylą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose nagrinėjusiems Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjams,.
Anot D.Zagrecko, teisėjams turėję atitekti 40 tūkst., o 10 tūkst. turėję likti jiems už tarpininkavimą.
„Kiek čia yra? 40“ – į jo biurą atėjusios O.Sakalauskienės pašnibždomis paklausė advokatas.
Įtardami, jog gali būti stebimi, jie aptarė ir būsimus susitikimus.
„Ko tu man neskambini tiesiai. Galim susitarti, kad nieko nešnekėtumėme – parašyk žinutę, kad privažiuoju ir viskas“, – O.Sakalauskienę pamokė D.Zagreckas.
Bylą dėl Vijūnėlės dvaro išnagrinėjęs VAT nutarė, kad pastatas turi būti nugriautas, dėl to D.Zagreckas tikino grąžinęs pinigus O.Sakalauskienei.
„Man buvo perduota 40 tūkst. Eurų, 40 tūkst. Ir grąžinau“, – yra pasakojęs buvęs advokatas. Bet dalinantis pinigais esą kažkur dingo apie trys tūkst. eurų.
D.Zagrecko ir O.Sakalauskienės pokalbį apie kažkur neva dingusius pinigus taip pat įrašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.
„Aš 22 metus dirbu advokatu ir nesu jokių pinigų paėmęs. Aš jų neliečiau – jūs padavėt, aš pasidėjau. Aš žmonėmis pasitikiu. Jei mes darome tokius dalykus, tai negaliu žmonėmis nepasitikėti“, – aiškino D.Zagreckas.
