Anot G. Landsbergio, Lietuva yra pavojingoje situacijoje, nes yra apsupta ir Baltarusijos, ir Rusijos. Todėl, pažymėjo konservatorių lyderis, reikia ne tik susitarti su Vakarų partneriais dėl apsaugos, bet ir investuoti į gynybą patiems.
„Mes neturime kur atsitraukti. Mus apsupti labai lengva. Mes esame jau apsupti – iš vienos pusės Kaliningrado, iš kitos – Baltarusijos. Kalbu apie tai, kad mūsų savimonėje mes esame kaip Vakarų Berlynas. (...) Mažytė pusės miesto dydžio sala, apsupta sovietinių tankų, kuri išliko kaip simbolis laisvės, pasiryžimo apginti tai, kuo žmonės tiki“, – partijos kolegoms sakė G. Landsbergis.
Anot užsienio reikalų ministro, Vakarų Berlynas turėjo savo brigadą, sudarytą iš 90 JAV tankų, tačiau Lietuva šiuo metu tokios brigados neturi, nes nesugeba aiškiai pasakyti savo sąjungininkams, kodėl pagalba gynybai yra svarbi.
„Paradoksalu, kad Vakarų Berlyną gynė Vakarų Berlyno brigada. (...) Mes iš tikrųjų esame Vakarų Berlynas, kuris šiandien neturi Vakarų Berlyno brigados. Neturi 90 tankų. Bet ar mūsų žinia, vieninga ir aiški, kad yra būtina, kad mes, mūsų vaikai, mūsų verslai, kad jie bus čia saugūs? (...)“ – posėdyje klausė G. Landsbergis.
„Ar mes patys tą su esame aiškiai pasakę? Ar nesusiginčijom truputėlį siųsdami žinią savo partneriams, kodėl tai mums yra taip svarbu? Ar nepradėjom savęs kaltinti, kad pasakėm galbūt ne taip, ne tais žodžiais?“ – pridūrė jis.
Pasak TS-LKD pirmininko, Lietuvai reikia ir pačiai nuspręsti investuoti į gynybą tiek, kiek reikės.
„Norėčiau, kad kalbėdami ir apie tai, ko mums reikia iš partnerių, tikrai aiškiai pasakytume, ką mes patys padarysime, kad nebūtų jokios dvejonės, kad mes investuosime į infrastruktūrą tiek, kiek reikės, skolinsimės jeigu reikės, dirbsim daugiau, jeigu reikės, sunešim tuos pinigus tam, kad Lietuva būtų apginta. Kol kas aš to dar nematau“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Svarstė dėl kandidatų į prezidentus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas džiaugiasi, kad partijos taryba šeštadienį nusprendė į prezidento rinkimus leisti kelti ne tik partijos narius, bet ir nepriklausomus kandidatus.
Anot jo, buvo apsikeista nuomonėmis ir dėl bendro valdančiosios koalicijos kandidato.
„Šiandien startuojame, proceso pradžia atrodys taip, kad nuo rugpjūčio mėnesio partijos skyriai pradės kelti kandidatus. Tai reiškia, kad galėsime kelti ne tik tai partijos narius, bet ir nepriklausomus kandidatus.
Taip pat tvarka neapribos galimybės susitarti ir didesniam partijų būriui remti vieningą kandidatą, sakykim, jeigu tai būtų koalicijos ar kelių partijų remiamas kandidatas“, – žurnalistams teigė G. Landsbergis.
„Šiandien visos galimybės yra atviros – turėti ir partijos kandidatą, ir ne partijos kandidatą. Ir remti kitos partijos kandidatą netgi. Tai žiūrėsim, dabar tik prasideda kelionė, aš diskusijoje dalyvauti ketinu, taip pat siūlyti idėjų ir pasiūlymų“, – pridūrė jis.
Pasak užsienio reikalų ministro, kol kas nėra formaliai diskutuojama dėl Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kaip bendro koalicijos kandidato, iškėlimo.
Tačiau, pažymėjo G. Landsbergis, apie tai buvo „apsikeista nuomonėmis“.
„Diskusijų formalių tokių vykstančių nėra. Neabejoju, kad yra apsikeista nuomonėmis, kad galbūt tai būtų vienas iš svarstytinų variantų“, – teigė jis.
„Kol kas noriu pabrėžti, kad tai yra plati ir teorinė diskusija, kuri šalia to, kad na turi tą politinį lygmenį, kuomet partijų lyderiai diskutuoja, vis dėlto ji prasideda partijų skyriuose.
Ir tuo didžiuojamės, kad partijos demokratija kyla iš skyrių, ir jie turi nuspręsti ir matyti, ką jie mato kandidatais“, – pabrėžė G. Landsbergis.
