Mečys Laurinkus. NATO susitikimas Vilniuje bus istorinis, bet kam teks ruoštis po jo?

Lietuva tikisi, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje taps istoriniu įvykiu. Lietuvos diplomatai aktyviai dalyvauja formuojant ambicingą susitikimo darbotvarkę, kurioje centrinę vietą turėtų užimti ypač skaidrus ir aiškus Ukrainos kelias į narystę NATO.

Mečys Laurinkus.
Mečys Laurinkus.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 7, 2023, 9:33 AM, atnaujinta May 7, 2023, 12:45 PM

Tai ne pirmas Lietuvos bandymas reikšmingai dalyvauti tarptautiniuose forumuose. 2013 m. nuo liepos 1 d. iki gruodžio 29 d. Lietuva pirmininkavo ES Taryboje. Tų pačių metų lapkritį Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Viešai buvo skelbiama, kad susitikimo metu tuometis Ukrainos vadovas V.Janukovyčius turėtų pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Tą dieną, kai buvo laukiama atvykstant Ukrainos prezidento, teko diskutuoti vienoje LRT politinėje laidoje. Pakviesti diskusijos dalyviai sutartinai prognozavo, kad V.Janukovyčius pasirašys. Nepasirašė.

Atrodo, kad šio susitikimo dalyviams neigiamas Ukrainos prezidento sprendimas jau iš anksto buvo žinomas. Bet nei Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė, nei įtakingiausia ES politikė Vokietijos kanclerė A.Merkel viešai nepareiškė, kad nepasirašymas yra tragedija, tai gali įvykti ir vėliau, ir 2016 m. tai ir buvo realizuota. Ir tiek daug kraujo dėl prekybinio dokumento.

Kas vyko po V.Janukovyčiaus Vilniuje pasakyto „ne“, gerai žinome ir su nerimu jau po aštuonerių metų spėliojame, kas bus toliau. Ukrainos kelio į NATO trukmė ir etapų aiškumas priklausys nuo karo pabaigos. Konkrečiau – nuo jau kas valandą skelbiamo Ukrainos kontrpuolimo rezultato.

Rusijai išsilaikius po lemiamų mūšių aneksuotoje ir užgrobtoje teritorijoje NATO viršūnėms Vilniuje iškils daug klausimų, ką daryti toliau.

Rašant šias eilutes Maskvoje susprogo dronas (sako, buvo numuštas) virš Senato rūmų. Oho! Jeigu taip lengvai praskrenda pro įvairias modernias užtvaras du dronai, kodėl to negalėtų padaryti šimtas dronų?

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai, remdamiesi JAV ekspertais, pasišaipė iš „droninės operacijos prieš V.Putiną“.

Gal tai ir imitacija, bet aš prisimenu, kas vyko Kremliuje 1987 m., kai inžinierius iš Vakarų Vokietijos M.Rustas, mažyčiu lėktuvu praskridęs visus radarus, nutūpė Raudonojoje aikštėje. Sovietų generolų galvos ritosi kaip kopūstai.

Šiaip jau ir dabar Rusijos karo ekspertai viešai pripažįsta, kad kontrpriemonės prieš moderniuosius bepiločius yra ribotos. Kaip šita istorija, tegu ir dirbtinai sukurta, bus panaudota Rusijos kare prieš Ukrainą, spėlioti nėra prasmės.

Aišku viena: artėjanti vasara bus kupina neordinarinių įvykių.

Gali būti, kad NATO susitikimas Vilniuje bus istorinis, bet kam teks ruoštis po jo? Daug žemesniame lygyje nei geopolitiniame iš įspūdingo tarptautinio forumo Vilniuje didelė nauda bus vilniečiams – naujas sostinės meras V.Benkunskas ketina ne lopyti, o asfaltuoti gatves, taip pat siekiama, kad svečiai pro langus nematytų blogų vaizdų.

Jau susirūpinta ir visos valstybės politine švara.

Kaip, pavyzdžiui, jausis NATO forumo svečias, sužinojęs, kad skveras prieš jo langus vis dar vadinasi P.Cvirkos vardu, nors paminklo jau nebėra? (Įdomu, kur jis, geras meniniu požiūriu, yra dabar?)

O kiek dar P.Cvirkos gatvių visoje Lietuvoje? Apie S.Nėries gimnazijas, pradedant Vilniumi, mokyklas ir gatves visoje Lietuvoje net ir klausti nebeverta. Susijaudinę politikai paskubomis jau įstatymo lygiu suskato drausti propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Paprasčiau tariant, nesileidžiant į diskusijas, ar draudimai palies ir A.Smetonos autoritarinio valdymo metus, bus siekiama kuo greičiau nukaldinti gatvių pavadinimų lenteles su naujais pavadinimais. Patarčiau pasirinkti įvairių augalų pavadinimus. Amžina.

Politinė švara visada asocijuojasi ir su politiniu skaidrumu. 48 Seimo nariai siūlo nuo 2024 m. sausio 1 d. išslaptinti KGB bendradarbių bylas (dabar jos įslaptintos 75 metams – iki pirmo civilinio skrydžio į Marsą.

Tikriausiai, kad ten nepatektų bendradarbiavusiųjų su KGB proanūkiai.).

Dar prieš metus išslaptinimo idėją skelbė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Dabar prisijungė ir kiti Seimo nariai. 2000 m. vasario 1 d. įsigaliojus Liustracijos įstatymui man, kaip VSD vadovui, teko dalyvauti deleguojant į Liustracijos komisiją departamento atstovą.

Tie, kurie pasiryžo atlikti įstatyme numatytą piliečio pareigą papasakoti komisijai, užpildant atitinkamą anketą, apie savo praeitį, po kelis kartus savais keliais perklausdavo, ar tikrai, tai, ką jie pasakys, valstybė laikys paslaptyje.

Šitoks patikinimas klausėjui buvo suteikiamas ir prisipažinimo metu pakartojamas: pažadėjusi valstybė tikrai neketina apgauti ir pasielgti priešingai.

Iš gausaus per daug metų įvairiomis aplinkybėmis bendradarbiavusiųjų su KGB būrio prisipažino pusantro tūkstančio. Jie suteikė daug vertingos informacijos apie sutikimo bendradarbiauti su KGB kontekstą.

Kai kuriems politikams ėmus raginti pakeisti ankstesnę valstybės nuostatą saugoti paslaptyje tiek juos pačius, tiek pateiktą platesnę informaciją, prisipažinusiems akys iššoko ant kaktos – valstybė pamelavo.

Vienas lenkų tautybės asmuo šių eilučių autoriui taip tiesiai ir pasakė: „Tai ką, apgavote mus?“

Jeigu 48 Seimo narių užmojis dėl prisipažinusiųjų išviešinimo (tai artėjant rinkimams nuosekliai bandoma padaryti) būtų realizuotas, tai būtų tikrų tikriausia valstybės kompromitacija.

Tai reikštų, kad valstybe negalima tikėti. Gali apgauti visais klausimais.

Siūlau Lietuvos politikams nepasiduoti šiai provokacijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.