Tarp svarstančių apie kandidatavimą – ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir advokatas Ignas Vėgėlė, ir socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Prezidento rinkimams nesako „ne“ ir premjerė Ingrida Šimonytė bei prezidentas Gitanas Nausėda.
Nors visi kandidatai turėtų paaiškėti jau rudenį, kai kurios aplinkybės galimus prezidento rinkimų dalyvius išduoda jau dabar.
Svarbi detalė
Apie tai, kad Regionų partijos kandidate į prezidentus matytų savo žmoną, Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę, partijos pirmininkas, Seimo narys Jonas Pinskus užsiminė dar kovo pradžioje, iš karto po savivaldos rinkimų.
Visgi, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sekmadienį J.Pinskus teigė, kad partija sprendimo, ką kels prezidento rinkimuose, dar nepriėmė – tai, anot jo, bus padaryta rugsėjo mėnesį vyksiančiame partiečių suvažiavime.
J.Pinskus laidos metu teigė esąs įsitikinęs, kad partijos kandidatu prezidento rinkimuose turėtų būti pats ryškiausias žmogus partijos gretose, o toks asmuo, anot Seimo nario, yra būtent Ž.Pinskuvienė.
Tačiau politikas patikino, kad kol kas sprendimo nepriėmė nei Ž.Pinskuvienė, savo pasirinkimo neišreiškė ir Regionų partijos nariai.
„Šiai dienai pats ryškiausias veidas mūsų partijoje yra Živilė Pinskuvienė. Tai būtų logiškas sprendimas“, – laidos metu nurodė J.Pinskus.
Tiesa, pastebėjus, kad tas pats ryškiausias partijos veidas nėra partijos nare, J.Pinskus teigė, kad „Ž.Pinskuvienė mus atstovauja visuose renginiuose“.
Paklaustas, ar tai, kad Ž.Pinskuvienė nestoja į Regionų partiją, gali būti susiję su tuo, kad politikė mąsto apie prezidentės postą – mat Lietuvos gyventojai labai retai į prezidento postą renka partinį kandidatą – J.Pinskus atsakė teigiamai.
„Turbūt tai ir yra tas atsitraukimo laukas“, – svarstė jis.
Vieno kandidato strategija
Tuo metu trys dešiniosios, valdančiosios koalicijos partijos svarsto apie galimybę prezidento rinkimuose kelti vieną, bendrą dešiniųjų kandidatą.
Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas laidos metu teigė, kad konsoliduotas dešiniųjų kandidatas būtų labai sveikintinas dalykas, nes sumažintų dešiniųjų konkurenciją, balsų išsibarstymą.
„Labai svarbu pasiekti, kad dešinėje politinio spektro pusėje būtų mažiau kandidatų negu kairėje pusėje.
Tai leistų dešinės pusės kandidatui lengviau pakliūti į antrąjį rinkimų turą, nes jeigu būtų labai didelis išsibarstymas dešinėje pusėje, teoriškai gali atsitikti taip, kad niekas iš dešinės nepakliūna į antrąjį turą, ir antrame ture dešiniesiems reikėtų balsuoti už kairiuosius kandidatus“, – įvertino E.Gentvilas.
Liberalas pastebėjo, kad nors ir konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis neatmetė bendro kandidato galimybės – kalbėjo, kad tai galėtų būti ir liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir premjerė Ingrida Šimonytė – vis dėlto, lieka klausimas, ar valdančiosios koalicijos partijoms pavyktų susitarti dėl bendro kandidato.
„Galimas gal toks variantas, kad kažkuri partija nekelia kandidato – pavyzdžiui, Laisvės partija, nors tikrai nežinau jų intencijų, ir tada jų simpatikų balsai dalintųsi dviems kandidatams – liberalui ir konservatoriui.
Bet idealus variantas – jeigu būtų vienas dešinės kandidatas, nors dar per anksti kalbėti“, – kalbėjo E.Gentvilas.
