„Man atrodo, kad vienas iš esminių klausimų, kurie buvo užduoti vakar (VSD direktoriui – ELTA): ar, jo manymu, pranešėjo įstatymas, ar pranešėjo apsauga šiandieną Lietuvoje yra veiksminga. Ir tai yra klausimas ne tik VSD, tai yra klausimas mums visiems, klausimas parlamentui“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen mano, kad šio klausimo aiškinimosi toliau galėtų imtis NSGK.
„Tai šiame kontekste, man rodos, papildomų tolimesnių veiksmų reikia. Galėtų toliau šiuo klausimu užsiimti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad siekiant užtikrinti pranešėjo apsaugos veiksmingumą į kylančius klausimus būtina atsakyti.
„Yra taip pat pasvarstymų dėl specialios komisijos ar kažkokio kito formato, bet užtikrinti, kad pranešėjo apsauga būtų veiksminga, kad ši istorija, kuri vyko ir prasidėjo jau ne prieš vienerius metu, kad būtų išanalizuota, kad jeigu buvo padarytos klaidos, kad jos ateityje nesikartotų, man rodos, būtina. Ir vakar mes žengėme vieną iš žingsnių ta linkme“, – akcentavo ji.
Seimo pirmininkė teigia, kad nors koalicijoje kol kas dar nebuvo sutarta, kokių konkrečiai veiksmų šioje situacijoje reikėtų imtis, tačiau, anot jos, dėl to bus apsispręsta artimiausiu metu.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis antradienį Seime atsakė į parlamentarų jam užduotus klausimus.
Seimo nariai VSD vadui raštu pateikė 15 sudėtinių klausimų. Parlamentarai domėjosi tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimu – keliamas klausimas, kaip D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat siekė sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
Be to, buvo siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
Keletas klausimų lietė D. Jauniškį asmeniškai. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausė, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
Nors kol kas pasirinkta kitokia tyrimo forma – siunčiami klausimai atitinkamoms institucijoms – neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo.
