Tuo metu tęsiasi diskusijos apie EP rinkimų reformą. Ant stalo – įvairūs siūlymai: nuo to, kad būtų suvienodintas amžius, nuo kurio ES piliečiai turi teisę balsuoti ar kandidatuoti šiuose rinkimuose, iki siūlymo įkurti visos ES rinkimų apygardą. Visa tai aptarta Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ su Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu, priklausančių Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams, Giedriumi Surpliu.
„Lietuvoje yra buvę vieni Europos Parlamento rinkimai, kurie nesutapo su prezidento rinkimais ir tada mes turėjome tik 20 proc. aktyvumą rinkėjų. Tai jokiu būdu nerodo žmonių susidomėjimo Europos politika ir žmonių galimybės įtakoti tą Europos politiką. Dėl to, tai kad rinkimai Lietuvoje, greičiausiai, įvyks birželio 9 dieną, sekmadienį, galime, turbūt, manyti, kad tas susidomėjimas rinkėjų tikrai bus mažas. Ir čia buvo pagrindinis argumentas Lietuvos, kodėl ji prieštaravo nustatymui konkrečios datos“, – primena pašnekovas.
Anot politiko, buvo galima imtis protingesnių alternatyvų, spendžiant, kokiu metu Europos Sąjungoje turėtų vykti Europos Parlamento rinkimai, pavyzdžiui, nustatant tam tikrą diapazoną, kada valstybėse narėse žmonės galėtų eiti balsuoti, atsižvelgiant į valstybėse susiklosčiusias rinkimų tradicijas, o rezultatus visus paskelbti vieną dieną, vienu metu.
„Galima buvo ir palikti taip, kaip buvo, kad valstybės pačios pasirenka rinkimų datą ir paskelbia rinkimų rezultatus. Bet šitas bandymas, na, kaip čia pasakyti, „sueuropietinti“ visus EP rinkimus, aš manau, kad sukels priešingą poveikį negu norėta. Tai reiškia, kad tikrai susidomėjimas šiais rinkimais bus mažas. Ir ne tik Lietuvoje“, – sako G. Surplys.
Dar vienas argumentas „prieš“ birželio 9-tąją yra finansai – rengti rinkimus atskirai nuo kitų yra brangiau. Tačiau „valstiečio“ teigimu, tai nėra esminis rūpestis, nes svarbiausia, anot jo, yra rinkėjų aktyvumas.
