A. Mazuronis apie konservatorių lyderių laikyseną: kažkoks cirkas

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tikina nesuprantąs, kodėl premjerė Ingrida Šimonytė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nusprendė spręsti vadinamąjį čekių skandalą pirmalaikiais Seimo rinkimais.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Andrius Mazuronis<br>V.Skaraičio nuotr.
Andrius Mazuronis<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2023-05-26 09:21

„Darbietis“ nurodo, kad situacija ir Vyriausybės narių reakcijos į kilusią krizę jam primena cirką. Todėl, pažymi Seimo narys, prognozuoti, kaip įvykiai klostysis toliau, yra bene neįmanoma.

„Čia kažkoks cirkas. Aš, tiesą pasakius, nelabai suprantu iki dabar, kas čia vyksta“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.

„Turbūt keli variantai yra. Arba valdančiosios didžiosios partijos vadovai Landsbergis su Šimonyte kažkokius vaistus ne tuos vartoja, kad reaguoja taip visiškai neadekvačiai (...). Sveiku protu paaiškinti, ką jie daro, kaip jie mąsto, tiesą pasakant, prognozuoti jų veiksmus man yra labai sudėtinga“, – aiškino politikas.

A. Mazuronis stebėjosi skandalo epicentre atsidūrusios konservatorių vadovybės laikysena. Pasak politiko, I. Šimonytės ir G. Landsbergio reakcijos „dažnu atveju atrodo blogiau nei Petro Gražulio“.

„Man labai gaila, kad tokie rimti politikai kaip Šimonytė ir Landsbergis, kurie ilgus metus statė savo kaip solidžių, atsakingų, prognozuojamų politikų, kuriems valstybė yra aukščiau už viską, vaidmenį, (...) per pastarąsias kelias dienas tiesiog pirštų spragtelėjimu viską sugriovė ir pasirodė, kad yra visiškai neprognozuojami, kad yra elementariai vaikiški“, – kalbėjo Darbo partijos pirmininkas.

„Jie labai dažnai Petrą Gražulį kritikuoja už nesolidumą. Tai, tiesą pasakius, man žiūrint iš tono jų reakcijos, matant šitą situaciją, dažnu atveju atrodo blogiau nei Petro Gražulio“, – akcentavo A. Mazuronis.

Todėl vertindamas politines aplinkybes, „darbiečių“ lyderis patikino, kad jo vadovaujama politinė jėga neketina palaikyti konservatorių siūlymo surengti naujus parlamento rinkimus.

„Tie Seimo nariai, kurie balsuos už išankstinius Seimo rinkimus, jie balsuos už tai, kad leisti konservatoriams ir konservatorių partijos vadovybei visiško politinio chaoso ir neapibrėžtumo, politinių kvailysčių erdvėje išvengti atsakomybės už tuos nelogiškus veiksmus, kuriuos jie daro“, – aiškino politikas, pažymėdamas, kad daugelis valdančiosios daugumos reformų nebuvo įgyvendintos ir stringa.

„Aš įsivaizduoju tikrąsias priežastis to, kas vyksta – bando perkelti rinkimus metais anksčiau tam, kad žmonės, dar nepajutę tų ekonominių sunkumų ir nepajutę to jų nesusitvarkymo (...), nueitų į rinkimus. Matyt, taip konservatoriai dar tikisi kažkokiu būdu išsigelbėti“, – svarstė jis.

Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.

Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.

Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.

Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.

Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.

Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.

Visuomenininkui Andriui Tapinui tęsiant savivaldos biudžetų tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.