„Man atrodo, durkite (pirštu – ELTA) į bet kurį ir praktiškai bet kuris galėtų būti geresnis premjeras. Aš ilgą laiką taip negalvojau, bet, prisipažinsiu, (nuomonę pakeitė – ELTA) pastarųjų dienų visiškai neadekvati reakcija, visiškai neadekvatūs atsakymai“, – „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.
„Yra tas pats Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas ar dar kažkas. Tikrai žmonės geriau susitvarkytų, solidžiai žiūrėtų į pavestas pareigas. Nes tai, kaip dabar elgiasi ministrė pirmininkė pastarąsias keletą dienų, tai neatlaiko jokios kritikos“, – taip pat pažymėjo politikas.
A. Mazuronis teigia, kad, vertinant pastarosios savaitės įvykius, kyla abejonių dėl I. Šimonytės gebėjimo priimti adekvačius sprendimus.
„Man kaip piliečiui yra šiek tiek neramu, nesolidu ir net šiek tiek toks nerimas yra dėl ministrės pirmininkės gebėjimo priimti adekvačius sprendimus ir dėl jos gebėjimo valdyti vieną ar kitą daugiau ar mažiau krizinę situaciją“, – sakė jis.
Darbo partijos lyderis atkreipia dėmesį, kad neatmestinas ir techninės Vyriausybės variantas, kai Ministrų kabinetas yra sudaromas ne iš veikiančių politikų.
„Neatmesčiau ir jo, nes lieka pakankamai nedaug laiko iki rinkimų ciklo. Nepamirškime, kad šie rinkimai bus specifiniai – nebus tik parlamento rinkimai, bus trijų rinkimų maratonas“, – sakė A. Mazuronis.
„Tai galbūt ir logiškas variantas būtų. Tokių variantų yra mačiusi ne viena Europos Sąjungos valstybė ir nieko čia blogo nebūtų“, – pridūrė jis.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Premjerė I. Šimonytė nesiima spekuliuoti, ar sudarant naują Vyriausybę ji sutiktų vėl eiti ministrės pirmininkės pareigas.
„Kam čia tuos hipotetinius scenarijus nagrinėti. Kol kas aš einu šias pareigas, einu pareigas ne kažkokiame laikiname statuse“, – ketvirtadienį Seime sakė I. Šimonytė. Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
