„Tiek Lenkija, tiek Lietuva vertina Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę Vakarų saugumui ir demokratinėms vertybėms, tarpusavio pasitikėjimu paremtos tarptautinės sistemos stabilumui“, – po susitikimo sakė A. Anušauskas.
Taip pat susitikime ministrai pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo nustatė abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje gaires. Ministrai sutarė aktyvinti dvišalių pratybų vykdymą, įskaitant sienos kirtimą, toliau bendradarbiauti ginkluotės įsigijimų srityje perkant papildomą kiekį oro gynybos raketų GROM už daugiau nei 20 mln. eurų, praneša KAM.
„Maskvai ir Minskui žvanginant ginklais, taip pat ir branduoliniais, mes suprantame, kad dabartiniam Kremliaus režimui negali būti nuolaidžiaujama. Su Lenkija sutariame, kad turime dirbti tiek dvišaliu formatu, tiek bendrai išnaudojant NATO ir ES galimybes, siekdami ilgalaikio ir tvirto atsako į Rusijos keliamas grėsmes“, – teigė A. Anušauskas.
Anot Lietuvos ministro, tvirtas atsakas į grėsmes prasideda nuo fronto Ukrainoje, todėl praktinė abiejų šalių parama Ukrainai turi tęstis.
Abu ministrai sutarė, kad NATO turi toliau stiprinti priešakinę gynybą – ilgalaikiam Rusijos atgrasymui būtina stiprinti kovinius pajėgumus, esančius Aljanso rytiniame pakraštyje. Lietuva ir Lenkija bendromis pastangomis to sieks NATO viršūnių susitikime Vilniuje, kur vienas svarbiausių tikslų bus patikimos oro ir priešraketinės gynybos Baltijos valstybėse užtikrinimas.
Pasak A. Anušausko, Vilniuje kartu turi būti siekiama ir bendro NATO šalių įsipareigojimo skirti gynybai bent 2 proc. nuo BVP. Lietuva šiuo metu skiria 2,5 proc. ir tai turėtų būti naujoji norma Aljansui atnaujinant gynybos investicijų įsipareigojimus.
Savo ruožtu, A. Anušauskas pabrėžė, kad Lenkijos pajėgų stiprinimas yra siektinas pavyzdys kitiems sąjungininkams, nurodo KAM.
ELTA priemena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks šių metų liepos 11–12 dienomis.
