„Šiuo lemiamu istorijos momentu mūsų dėmesį atkreipia vienas esminis faktas – tai, kad Rusijos karas Ukrainoje, pradėtas prieš beveik pusantrų metų, tęsiasi iki šiol. Deja, kol kas niekas ir niekaip negalėjo priversti V.Putino nutraukti šį karą.
Tai reiškia spaudimą tiek Ukrainai, tiek visai euroatlantinei saugumo architektūrai“, – savo kalbą NATO partneriams pradėjo šalies vadovas.
Anot G.Nausėdos, galėjome numatyti, kad ši krizė ateis, nes daugelį metų, akivaizdžiai pažeidinėjanti tarptautinę teisę, Rusija įgavo vis daugiau pasitikėjimo savimi.
„Priversta mokėti nedidelę arba nemokėti jokios kainos už ankstesnes provokacijas, jos vadovybė ėmė manyti, kad jokie nusikaltimai neprivers Vakarų šalių imtis veiksmų. Jie jautėsi turintys galią skelbti ultimatumus NATO šalims“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda pabrėžė, kad šis klausimas niekada nebuvo susijęs tik su Ukrainos valstybingumu.
„Dauguma pastarojo meto Rusijos grasinimų, reikalavimų, nors ir buvo skirti Ukrainai, buvo nukreipti ir prieš mūsų Aljansą.
Šiandien, kai Ukraina yra priversta patirti žiaurius išpuolius, visiems turėtų būti aišku – Rusija lengvai nesustos. Jeigu jai pasiseks, ji agresyviai ieškos naujų taikinių“, – įsitikinęs šalies vadovas.
„Būtent Ukraina šiuo metu saugo mūsų žmones nuo baisaus likimo, kuris ištiko Bučą, Mariupolį, Bachmutą, ar bet kurį kitą miestą. Jeigu prarasime Ukrainą, kita auka gali tapti Europa“, – pridūrė jis.
Lietuvos vadovas susirinkusiems Aljanso partneriams kalbėjo, kad Rusija turi būti sustabdyta, kol dar nėra per vėlu, o tai, anot jo, galima padaryti tik padedant Ukrainai.
„Žinau, kad vis dar yra tokių, kurie norėtų bet kokių paliaubų ar taikos derybų – net ir be Ukrainos pergalės. Galbūt jau nuo rytojaus. Tai būtų didžiulė klaida. Tai suteiktų tik klaidingą palengvėjimo jausmą. Tai tik atidėtų dar vieną šios brutalios agresijos etapą, o agresoriui leistų sugrįžti sustiprėjusiam. Jokios derybos ar kompromisai nepadės“, – kalbėjo prezidentas.
Norint grįžti į normalų ir saugų gyvenimą, anot prezidento, pirmiausiai Ukraina turi laimėti šį karą.
O norint padėti Ukrainai, Aljanso šalys narės turi stiprinti savo gynybą ir saugumą, užtvirtinti savo atgrasymo priemonių patikimumą.
„Mūsų užduotis šiuo metu – į Aljanso priešakines pozicijas iškelti kovai paruoštus brigados dydžio dalinius. Pasikliauti vien tik pastiprinimu, kad ir koks greitas jis būtų, paprasčiausiai nepavyks. Tai būtų tik signalas agresoriui, kad gali būti galimybė išbandyti NATO ryžtą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Įvardijo lūkesčius
Prezidentas vylėsi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus patvirtinti naujieji Aljanso gynybos planai, taip pat – kad šiems planams įgyvendinti bus skiriamos reikiamos pajėgos.
„Taip pat reikia priimti tvirtus sprendimus dėl vadovavimo struktūros, išankstinio dislokavimo ir pajėgumų suteikimo. Karas Ukrainoje parodė tikrąją oro gynybos svarbą, todėl tikiuosi, kad bus patvirtintas rotacinis oro gynybos modelis, numatant būtinus mokymus ir mūsų pajėgumų integravimą“, – lūkesčius įvardijo prezidentas.
G.Nausėda pabrėžė, kad be tinkamo finansavimo, visi šie planai būtų nereikšmingi.
„Tikiuosi, kad Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime pavyks susitarti dėl naujos, 2 proc. BVP išlaidų gynybai ribos nustatymo. Tačiau, jeigu savo saugumu rūpinamės rimtai, turime siekti dar aukštesnių tikslų.
Šiuo požiūriu, labai svarbus nacionalinių parlamentų vaidmuo. Tikiuosi, kad į gynybos išlaidų klausimą žiūrėsite rimtai“, – vylėsi prezidentas.
Šalies vadovas priminė, kad didesnės išlaidos gynybai galėtų paskatinti nacionalinę gynybos pramonę.
„Mums reikia, kad gamyba didėtų – ne tik tam, kad suteiktume Ukrainai tinkamą paramą, bet ir tam, kad papildytume savo išsekusias atsargas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Galiausiai, G.Nausėda pabrėžė, kad jeigu Ukraina netaps transatlantinės bendruomenės dalimi, Europoje nebus ilgalaikės taikos ir saugumo.
