„Pradėjau vartoti sulaukusi septyniolikos metų. Ne todėl, kad mano gyvenimas būtų blogas. Aš ir mano draugai – iš normalių šeimų. Kartą per vakarėlį jie pasiūlė amfetamino. Pabandžius buvo bloga, plyšo galva.
Kitą kartą draugai rūkė heroiną. Pirmą dozę man davė nemokamai. Įtraukiau ir užsikabinau. Kai vėliau nepavartodavau, man laužydavo kaulus, kankindavo nemiga“, – prabilo Ana, kuri šiuo metu bando atsikratyti žudančios priklausomybės.
Ji ieškodavo vis daugiau kvaišalų – heroino dozę įsigydavo už 6 eurus, bet dienai vienos jau neužtekdavo.
Ana pradėjo vogti, apgaudinėti artimuosius. Mergina nejautė jokių stabdžių.
„Paimdavau iš platintojo dozę ir lėkdavau į artimiausią laiptinę ar prie mokyklos stadiono. Atrodydavo, kad įsijungdavo žalia šviesa, bet tai buvo tik apgaulė“, – atsiduso mergina.
Norėdama susiveikti daugiau pinigų ji pradėjo kvaišalus ir platinti.
Tuo užsiėmė kelis mėnesius. Su narkotikų prekeiviais susitikdavo skirtingose vietose.
„Paskambinus jie pasakydavo, kur paliks prekę. Heroiną įdėdavo į pakelius nuo cigarečių arba traškučių. Kitą dieną jie privažiuodavo automobiliu ir aš atiduodavau pinigus“, – tamsius nelegalaus verslo užkulisius atskleidė pašnekovė.
Jau kurį laiką mūsų šalyje plinta ir karfentanilis – raminamieji vaistai, skirti stambiems žinduoliams, pavyzdžiui, drambliams. Jų bandė ir Ana, o perdozavusi vos nemirė.
„Aš susigadinau sveikatą. Kai kurių mano bendraamžių, kurie perdozavo, jau nebėra šiame pasaulyje“, – neslėpė pašnekovė.
Pasiekusi gyvenimo dugną Ana bando atsitiesti. Ji ėmė vengti draugų, kurie vartoja kvaišalus.
„Stengiuosi tokius aplenkti, o sutikusi nesiveliu į kalbas. Kai matau, ką jiems daro narkotikai, man darosi baisu, nes ir aš taip atrodžiau.
Kai vartojau, man viskas būdavo juoda arba balta. Iš naujo atrandu gyvenimo spalvas. Pasaulį matau kitokį. Nauja patirtis baugina, bet kartu džiaugiuosi, kad neatsidūriau po žeme“, – kalbėjo mergina, kuri pasiryžo niekada negrįžti į pražūtingą kelią.
Tokių jaunuolių kaip Ana, kurie užsikabina būdami nepilnamečiai, sparčiai daugėja.
Skubios medicinos pagalbos prireikia vis jaunesniems pacientams, neaiškios kilmės medžiagomis apsinuodija ir vienuolikamečiai. Paaugliai į ligonines atvežami iš mokyklų, bendraamžių vakarėlių, miestų parkų.
Liko neatsakytų klausimų
Tarp paauglių iki šiol netyla kalbos apie tragišką penkiolikamečio Mykolo Davidonio lemtį. Vilniečio gimnazisto tris mėnesius ieškojo ir artimieji, ir daugybė neabejingų savanorių.
Šių metų vasario 4-ąją grįždamas iš draugo gimtadienio paauglys paskambinęs bičiuliui pasakė, kad nesiorientuoja, kur yra.
Prie Neries buvo rasti jo daiktai – striukė, mobilusis telefonas, banko kortelė.
Po kurio laiko šalia tos vietos pastebėtas akmuo su užrašu: „Tik bijok netikėti – ateis tas baryga“ (narkotikų prekeivis, platintojas. – Aut.).
Buvo viešai svarstoma, ar užrašas nėra kaip nors susijęs su paauglio dingimu.
Prie jo paieškos prisidėję žmonės prašė atsiliepti tų, kurie žino, kas paliko tokį užrašą.
Dingus penkiolikamečiui buvo tiriamos kelios versijos, svarstyta, gal per gimtadienį buvo vartojami kvaišalai. Pareigūnai kalbėjosi su M.Davidonio draugais.
Atliekant tyrimą dėl dingusio asmens paieškos ir gavus pirminės informacijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams.
Tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.
Penkiolikamečio kūnas Trakų rajone buvo rastas gegužės 1-ąją. Tada Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Laukiama teismo medicinos ekspertų išvadų.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, ekspertai yra paėmę mėginių ir toksikologiniam tyrimui, kurio rezultatai dar nėra žinomi.
Mato šokiruojančių vaizdų
Apie masiškai plintančias narkotines ir psichotropines medžiagas paaugliai žino daug, tik retai išdrįsta pasakoti suaugusiesiems.
Tačiau keli jų anonimiškai sutiko „Lietuvos ryto“ žurnalistei atskleisti, kas vyksta vakarėliuose, mokyklose – ir tose, kurios laikomos prestižinėmis.
Moksleivių tėvai neprieštaravo, kad jie susitiktų su žurnaliste ir papasakotų, su kuo kone kasdien susiduria.
„Kai vaikas man papasakojo, kas vyksta mokykloje, aš netekau žado. Tokie dalykai turi būti viešinami, galbūt kam nors tai padės atsitokėti ar net išgelbės gyvybę?“ – svarstė vieno vaikino motina.
Susitikę su žurnaliste paaugliai parodė vaizdo įrašų – vienus filmavo jie patys, o kitus – pažįstami iš kitų mokyklų.
Viename vaizdo įraše matyti, kaip jau apkvaitęs moksleivis iš kuprinės išsitraukė butelį alkoholio ir atsigėrė. Tuo metu mokytoja prie lentos vedė pamoką.
Kiti vaizdai – iš tualeto, kur per pertrauką „veipinama“ – garinamos elektroninės cigaretės.
Atvežė prie mokyklos vartų
– Kodėl mokiniai kaip lapai krinta nuo „veipų“, ką jie garina? – paklausiau penkiolikamečių, kurie lanko prestižinę sostinės mokyklą.
– Skysčius „veipui“ paaugliai gamina patys dideliais kiekiais ir pardavinėja bendraamžiams. Namuose sumaišo sudėtines dalis, kurių atsisiunčia iš užsienio internetinių parduotuvių.
Neretai ten būna iš akies įpilta skysto nikotino arba neaiškių medžiagų, pavyzdžiui, žiurknuodžių.
Jei dozė bus per didelė, pagarinus gali baigtis labai liūdnai. Bet tiems, kurie platina, tai nelabai rūpi.
Dozės skysčio su nikotinu ar kita medžiaga pardavinėjamos po 3–4 eurus. Teko girdėti, kad vienoje mokykloje garina ir penktokai.
– Iš kur moksleiviai gauna kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų?
– Narkotikų galima įsigyti „darknete“ (tamsiajame internete. – Aut.), per susirašinėjimo programėles, uždaras grupes socialiniuose tinkluose ir prie mokyklų.
Pažįstame paauglių, kurie iš „barygų“ perka didesniais kiekiais ir perparduoda brangiau.
Kartais paaugliai seka paskui „žolės“ kvapą.
Vieša paslaptis, kad įvairių kvaišalų galima įsigyti ir Vilniuje prie stoties, – ten sukasi žmonės, kurie ir nepilnamečiams parduoda dozes. Polietileno maišeliuose būna neaiškios kilmės medžiagų, kurių daugiau pavartojus gali pačiuožti stogas arba ištikti mirtis.
O marihuanos galima gauti iš bendraamžių, susisiekus internetu jos gali atvežti paaugliai.
– Gal esate matę, kaip platintojai atveža prie mokyklos?
– Neseniai eidami iš mokyklos prie vartų sutikome klasiokus, kurie kalbėjosi su nepažįstamu vaikinu. Jie iš anksto buvo susitarę susitikti.
Iš šešiolikamečio platintojo, taip pat dar mokinio, mūsų klasiokai pirko „kasiaką“ (marihuanos cigaretė. – Aut.).
– Ar tas platintojas turėjo ir kitokių narkotikų?
– Šešiolikametis turėjo daug ko, nes ruošėsi „plotui“ – vakarėliui su draugais. Jis aiškino, kad vartoja LSD, grybukus. Neva „smile“ (sintetinis kanabinoidas, maišomas su elektroninių cigarečių skysčiu. – Aut.) jau ne toks populiarus.
Paklaustas, kam jam to reikia, atsakė, kad taip neva pamato tikrąjį pasaulį, pamiršta apie matricą – dirbtinę realybę. Dabar apie tai daug kalbama per bendravimo programėles, uždarose grupėse.
– Ar tai susiję su mokslinės fantastikos filmu „Matrica“, kurio ketvirtoji dalis pasirodė prieš pusantrų metų?
– Taip, paaugliai įsivaizduoja pasaulį panašiai kaip tame filme, nes internete plinta sąmokslo teorija: esą yra matrica, kurią valdo tam tikri žmonės ir neleidžia kitiems pamatyti tikrojo pasaulio.
Skleidžiama mintis, kad neva pavartojus narkotinių medžiagų bus galima pajusti tikrąjį pasaulį. Kai kurie pažįstami ant to užkibo.
Per pamokas būna apkvaitę
– Kiek jums teko matyti tokių, kurie vartojo per pertraukas tarp pamokų? Kuo tai baigėsi?
– Vienas moksleivis apsinuodijo – per daug pagarino. Per pamoką jam pasidarė bloga, išbalo, išėjo iš pamokos, vėmė, nukrito ant laiptų.
Mokytojai iškvietė greitąją pagalbą, jį išvežė į ligoninę.
Draugai iš kitos mokyklos pasakojo, kad ten vienas vaikinas atsinešė „žolės“ ir per pertrauką rūkė, koridoriais sklido aitrus kvapas.
Kitas prisirūkęs lakstė po mokyklą mūvėdamas vien apatinius, kabinėjosi prie merginų. Jam buvo uždrausta savaitę lankyti mokyklą. Suaugusieji apsimetė, kad nieko rimto neįvyko.
Mokytojai mus gąsdina, kad už blogus pažymius pašalins iš mokyklos, o štai tų, kurie rūko „žolę“ ar garina, kažkodėl nenori judinti.
Būna, kad kai kurie mokiniai per pamoką sėdi šiek tiek apkvaitę, nes vartoja „snusą“ (šlapias tabakas, kišamas už viršutinės lūpos. – Aut.).
Yra vyresnių gimnazistų, kurie ryte, prieš eidami į mokyklą, išgeria „šotus“ (vienas gurkšnis gėrimo. – Aut.).
Ėmė populiarėti ir „edibles“ – valgomieji dalykai. Narkotikų paaugliai deda į maistą, guminukus. Pavyzdžiui, vaikinas išsikepė sausainių su „žole“ ir atsinešė į mokyklą.
Svaiginamasi įvairiai, o internete uždarose grupėse dalijamasi patirtimi ir kontaktais tų, kurie gali parūpinti.
– Kur paaugliai apie tai susirašinėja?
– Tarp mūsų bendraamžių populiari bendravimo programėlė „Snapchat“. Ten nėra filtruojama tai, kas ką „pačatina“.
Įvedus raktinius žodžius, pavyzdžiui, „baryga“, „smile“ ar kitus, parodo krūvą vardų tų žmonių, kurie suka nelegalius verslus ir gali parūpinti narkotinių medžiagų, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo gimnazistai, o netrukus telefono ekrane parodė, kaip realiai tai vyksta.
Po mokyklos – į vakarėlius
– Iš jūsų pasakojimo susidarė įspūdis, kad tarp jaunimo kvaišalai yra labai paplitę. Ar apie tai tėvai žino?
– Narkotikai, alkoholis, „veipai“ – viena temų, kuriomis kalbama mokyklose per pertraukas. Penktadieniais mokyklų tualetuose tariamasi, kas bus vartojama savaitgalį per vakarėlį.
Daugumos moksleivių tėvai nė nenutuokia, kaip masiškai yra paplitę narkotikai.
Bet vos mūsų draugai apie tai jiems bando papasakoti, tėvai iš karto paklausia, iš kur tai žino, – jiems kyla įtarimas, kad ir jų vaikai vartoja.
Todėl daug mūsų draugų iš viso vengia šia tema kalbėti su tėvais.
– Kur savaitgaliais vyksta vakarėliai, kuriuose būna narkotikų?
– Vilniaus moksleiviai neoficialiai yra pasiskirstę į „marozus“ ir centrinius – tuos, kurie gyvena sostinės centre.
Kas savaitgalį centre vyksta keli tokie vakarėliai – jie rengiami namuose pas tuos, kurių tėvai būna išvykę.
– Ar paaugliai patys į vakarėlius atsineša kvaišalų?
– Dažnai iš anksto būna to parūpinta – prieš „plotą“ pasiruošta, nupirkta iš platintojo.
Susirenka krūva jaunuolių ir visi kartu ką nors vartoja. Pabandyti nori dauguma, retas kuris atsisako.
– Kokie kvaišalai vartojami paauglių vakarėliuose?
– Ekstazis, LSD, haliucinogeniniai grybai, įvairūs sintetiniai kristalai, „smile“.
Tarp paauglių kalbama, kad ir Mykolas, kurio kūnas buvo rastas Neryje, galėjo kažko pavartoti, o draugai jį paliko. Jis galėjo nueiti maudytis arba bandė slėptis laukdamas „barygos“.
Kai pavartojama neaiškių medžiagų, gali užeiti paranoja, kad kažkas stebi, arba vaidentis garsai, keisti vaizdai. Gal jį ištiko panikos priepuolis, įbrido giliau ir jį nunešė stipri srovė?
Mus labai sukrėtė Mykolo likimas. Vieni jį anksčiau buvo matę „plote“, kiti buvo tarp draugų socialiniame tinkle. Gaila jo tėvų, kuriuos užgriuvo netekties skausmas.
Mykolą ištikusi lemtis kai kuriuos privertė sugrįžti į tikrovę, susimąstyti.
Vis dėlto geriausiai viską galėtų žinoti tie draugai, su kuriais jis buvo gimtadienyje.
Paaštrėjo po karantino
– O ar jūs patys bandėte vartoti?
– Mes ir taip turime problemų, kam mums jų dar daugiau? Kelias valandas užsimirštume, bet taptume priklausomi, reikėtų pinigų. Jei negautume dozės, būtų bloga. Įsisuktų žiaurus ratas. Tik kai kurie pažįstami to nesupranta.
Mokyklų vadovai turėtų ne apsimesti, kad nieko nevyksta, o pasikviesti žmonių, kurie tikroviškai papasakotų, kokią žalą daro narkotikai.
Mums buvo viena pamoka, per kurią parodė, kas vyksta narkotikus vartojančio žmogaus smegenyse. Tai sukrėtė.
Tiesa, dar buvo atėję iš policijos. Tikėjomės, kad parodys tikroviškų vaizdų, bet pakalbėjo apie mūsų teises ir pareigas, tuo ir baigėsi. Buvo žiauriai nuobodu.
– Kodėl kiti jūsų bendraamžiai svaiginasi? Galbūt trūksta veiklos, būrelių?
– Tie būreliai nelabai padeda. Dauguma jaučia liūdesį, vienatvę.
Tai labai paaštrėjo po karantino – po to, kai grįžome į klases po mokslo metų, kuriuos beveik visus praleidome namuose.
Iki karantino į tuos, kurie traukdavo „veipus“, kiti žiūrėdavo kreivai. Dabar toks vaizdas jau nieko nestebina.
Mūsų kartai tapo įprasta kalbėti apie mirtį. Žiūrėk, kas nors ne taip vyksta, ir jau viskas atrodo juoda.
Neseniai po pamokų šnekėjomės su draugais. Vienas jų „čatino“ telefone ir staiga užsiplieskė, kad mergina kažką ne taip jam parašė. Jis užsimanė pagarinti ko nors stipriau.
– Tai kaip jums galėtų padėti tėvai, mokytojai?
– Atrodo, visko turime, bet dauguma nemoka tuo džiaugtis. Mūsų karta nemoka susitvarkyti su problemomis, o to niekas nemoko.
Mokykloje mus moko formulių, taisyklių ir datų. Svarbu, kad mes viską mintinai iškaltume.
Bet jei moksleivis mokytojui prisipažįsta, kad neparuošė namų darbų, nes blogai jautėsi, išgirsta: „Tai – ne mano problema.“
O jei kuris nors pasako, kad turi rūpesčių, tam pasiūloma nueiti pas socialinę darbuotoją. Ji išklauso ir pasako: „Bus geriau.“ Ir viskas.
Nuvažiavome su klasiokais prie jūros. Ir jūra, ir delfinai buvo „okei“, bet daugumai džiaugsmo nesuteikė. Grįžtant autobuse moksleiviai pasilenkę po sėdynėmis „veipino“ ir juokėsi.
Bendraamžiai nori patirti tikros laimės jausmą, griebiasi narkotikų, bet būna tik blogiau. Nei tėvai, nei mokytojai nepaaiškina, kad tokio jausmo tiesiog nėra, visada bus viena ar kita problema.
Jie neaiškina ir apie tai, kaip atsikratyti priklausomybės. Turime draugų, kurie norėtų nutraukti, bet nežino, kaip tai padaryti, nes nepavartojus jiems darosi bloga.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
