Po susitikimo prezidentas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad ne dėl visų klausimų Aljanso narėms kol kas pavyksta susitarti.
„Deklaracijų lygyje kol kas viskas rieda pakankamai gerai, tačiau, neslėpsiu, vienas klausimas lieka probleminis – tai Ukrainos perspektyvos klausimas.
Šiandien viskas kol kas procese, dar garuoja, pačio produkto galutinai nematome, tačiau čia, šiame forume, tikrai matau, kad esu vienminčių būryje – visi pasisakome už tai, kad Ukraina turi gauti aiškų signalą“, – žurnalistams Bratislavoje sakė G.Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad jeigu Aljanso šalys narės liepą Vilniuje dar kartą pakartos, kad Ukrainai NATO durys yra atviros – toks rezultatas netenkins nei Lietuvos, nei tuo labiau Ukrainos.
„Štai kodėl per likusias savaites turime tiek patobulinti savo suvokimą, kokia ta perspektyva turi būti, kad vis dėlto žengtume didelį žingsnį į priekį ir nenuviltume tų lūkesčių, kurie pirmiausiai yra pačioje Ukrainoje, bet ir tose valstybėse, kurios be galo nuoširdžiai remia Ukrainą – tai, pirmiausiai, be abejo, ir Lietuva“, – kalbėjo prezidentas.
Dėl finansavimo – sutarimas
Prezidentas teigė išgirdęs, kad Aljanso narės gana vieningai pritaria 2 proc. šalių BVP gynybai skyrimo.
„Daugelis valstybių net yra nuėjusios gerokai toliau – skiria didesnę dalį savo BVP gynybos tikslams.
Tiesa, kai kurios šalys, tokios, kaip Čekijos Respublika, Slovakija tik dabar susilygina su tais 2 procentais. Bet kuriuo atveju, 2 proc. BVP, kaip minimali riba, manau, yra pasiekiamas tikslas, ir mes turime daryti viską, kad dėl to neliktų nė menkiausių abejonių Vilniaus viršūnių susitikime“, – pabrėžė jis.
Švedijos klausimas
Bukarešto devintuko susitikime antradienį buvo aptartas ir Švedijos narystės NATO klausimas. Kol kas tik Vengrija ir Turkija vis dar nėra ratifikavusios Švedijos narystės Aljanse, tačiau prezidentas teigė matantis nemažą tikimybę, jog šalis bus priimta iki Aljanso viršūnių susitimo liepą.
„Kalbėjau su NATO generaliniu sekretoriumi. Jensas Stoltenbergas daro didžiulį darbą, kad vis dėlto ta tendencija būtų perlaužta ir kad Švedija gautų tą būtinąjį ratifikavimą dar iki Vilniaus.
Tikimybė yra nemaža, ypač po to, kai rinkimai Turkijoje pasibaigė taip, kaip pasibaigė“, – nurodė G.Nausėda.
Šalies vadovas pastebėjo, kad Švedija padarė daug namų darbų“, siekdama įgyvendinti NATO narės Turkijos keltus reikalavimus.
„Vis dėlto, dėl asmenų grąžinimo klausimas lieka atviras, nes kalbame apie teisės viršenybės valstybę ir joje galutinis sprendimas dėl asmenų deportacijos priima teismai.
Štai kodėl šioje vietoje galimas tam tikras laiko faktorius, bet lygiai taip pat galima ir gera valia iš Turkijos pusės, pripažįstant, kad didžiąją dalį darbų, dėl kurių buvo sutarta, Švedija nuėjo“, – pabrėžė G.Nausėda.
Gynybos tikslai
Tuo metu kalbėdamasis su Bukarešto devyneto šalių prezidentais pabrėžė, kad Aljanso šalys liepą Vilniuje turi siųsti aiškų signalą – jog NATO narės yra pasiruošusios kovoti ne tik už kiekvieną valstybių narių centimetrą, bet ir nuo pat pirmos agresijos minutės.
„Nuo Madrido viršūnių susitikimo saugumo situacija Baltijos regione tik pablogėjo. Rusijos grėsmė niekur nedingo, dar daugiau – Kremlius perkelia dalį taktinio branduolinio arsenalo į Baltarusiją. Tai dar kartą rodo, kad mūsų laikysena turi būti sustiprinta visomis kryptimis“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda taip pat paragino NATO dar iki Vilniaus viršūnių susitikimo patvirtinti naujus regioninius gynybos planus, įtvirtinti priešakinės gynybos principą ir stiprinti Baltijos regiono ir viso Aljanso rytinio flango oro gynybą.
Bukarešto devynetui priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.
