„Už“ konservatorių siūlymą balsavo 66 parlamentarai, „prieš“ – 61, susilaikė 8 Seimo nariai.
„Prieš“ TS-LKD prezidiumo iniciatyvą balsavo 14 konservatorių frakcijos narių, susilaikė – du. Tuo tarpu pirmalaikių rinkimų siūlymą palaikė 34 konservatorių frakcijos atstovai.
TS-LKD iniciatyvos nepalaikė: Žygimantas Pavilionis, Kazys Starkevičius Algis Strelčiūnas, Rasa Petrauskienė, Emanuelis Zingeris, Antanas Čepononis, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Jurgis Razma, Vilius Semeška, Audronius Ažubalis, Andrius Kupčinskas, Angelė Jakavonytė.
Susilaikė konservatoriai Edmundas Pupinis ir Vilija Aleknaitė Abramikienė.
Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijose palaikiusiųjų šią konservatorių iniciatyvą nebuvo.
Tuo tarpu opozicinės Seimo frakcijos dėl pasiūlymo nubalsavo skirtingai. Konservatorių iniciatyvos nepalaikė visi Darbo partijos frakcijos nariai. „Prieš“ išankstinius parlamento rinkimus balsavo ir dauguma demokratų frakcijos atstovų – iniciatyvą palaikė tik Vytautas Bakas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos priešlaikinių rinkimų siūlymą parėmė. Iniciatyvos nepalaikė tik socialdemokratai Liudas Jonaitis ir Tomas Bičiūnas bei valstietis Antanas Vinkus.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės atstovai balsavo skirtingai – šeši palaikė konservatorių iniciatyvą, du susilaikė ir du balsavo „prieš“.
Nors dalies konservatorių registruotas projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turėjo būti pateiktas tik vakariniame parlamento posėdyje, visus labiausiai antradienį dominantis klausimas darbotvarkėje demokrato Kęstučio Mažeikos siūlymu galiausiai nugulė pirmuoju numeriu.
Tiesa, patys demokratai, kaip ir dalis kitų opozicinių frakcijų, Seimo persikrovimui dar prieš balsavimą tikino nepritarsiantys. Tarp jų – ir konservatorių koalicijos partneriai liberalai bei „laisviečiai“, griežtai nepalaikantys tokio plano.
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas net pasiūlė projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų apskritai išbraukti iš antradienio posėdžių darbotvarkės, tačiau tam nepakako balsų.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po kilusios politinės krizės dėl savivaldybių tarybų narių lėšų galimo švaistymo tvirtino, kad Seimui metas persikrauti. Toks planas papiktino ir dalį konservatorių.
G.Landsbergis: jūsų pasirinkimas labai paprastas
Į Seimo tribūną rytinio parlamento posėdžio metu po pakeistos darbotvarkės iškart stojo pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatorius, konservatorių lyderis G.Landsbergis. Jis, ragindamas palaikyti projektą, rėžė audringą kalbą.
Jis tvirtino, kad balsavimas dėl pirmalaikių parlamento rinkimų pirmiausia yra galimybė rasti bendrą politinį atsakymą dėl susidariusios beprecedentės padėties politinėje sistemoje, kai dėl rinktų politikų veiklai skiriamų lėšų ydingos apskaitos esą kilo klausimas ir dėl visos Lietuvos politinės sistemos pamatų.
„Į sudėtingus klausimus gal kai kam opozicijoje ar greta jos norėta lengvų atsakymų. Ritualinis avinėlių paaukojimas – nesigilinant nei į detales, nei galiojusius reglamentus, nei į kitas aplinkybes atgaline data – trys galvos Vyriausybėje ir viskas gerai, vsio zakonno, dirbam toliau.
Seimas ne prie ko, nors pirko iš tarybos narių veiklos išlaidų Porsche padangas ar iš parlamentinių lėšų gėles po 400 eurų iš savo sesers. Savivaldybės, su baudžiamųjų bylų kaltinamaisiais priešaky, jau ką tik savo asociacijoje pasakė, kad viskas jiems gerai. Nereikia nei atsiprašymo, nei pakeisti „dviejų televizorių iš tarybos lėšų“ pirmininko“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Jis pastebėjo, kad iki šiol nesulaukėme ir „prezidento deklaracijų, kaip jis padengė rinkimų skolas, nes, suprask, to daryti teisiškai neprivaloma“.
„Kodėl Lietuva vis dar neturi skandinaviško pasitikėjimo parlamentu standarto? Kažkur elgsenoje ir standartuose neįtikiname visuomenės. Ankstesni elgesio standartai, matyt, turi spragų, nežiūrint, kuriai spektro politinei pusei yra tekę atsakyti už pasitikėjimo Seimu standartus.
Matėme visko: ir žūtbūtines savų priedangas nuo teisėsaugos tyrimų uoliai saugant teisinius imunitetus, matėme ir ambicijų pakelti pasitikėjimą Seimu į neregėtas aukštumas, bet nedemonstruojant nuoseklaus pavyzdžio ir dvigubų standartų vengimo.
Standarto klausimas ir nuoseklumas nėra lengviausi uždaviniai politinei bendruomenei. M.Basčio apsauga nuo apkaltos buvo tapusi kolektyvinės atsakomybės diskusijų objektu. Tąsyk A.Tapino atsakas buvo ne tik mitingas bet ir pirmasis punktas mitingo rezoliucijos reikalavimuose – pirmalaikiai rinkimai.
Šiandien, regint sisteminius iššūkius, kurie neaplenkė ir Seimo – deja, girdime tik išsisukinėjimus, kodėl kolektyvinė atsakomybė netinka. Tačiau visiems tinka trijų ministrų Golgota už visų čekiukų nuodėmes ar naujai merų pasitikėjimą gavusį dviejų televizorių herojų M.Sinkevičių“, – tęsė konservatorių pirmininkas.
Politikas retoriškai klausė, ar tokiais standartais turime pretenzijų į aukštesnį pasitikėjimą, o gal nuoširdžiai to standarto nelabai ir būdavo siekiama.
„Ai, kažkaip nugesinti, kažką paaukoti, kažkokį iliuzionistinį triuką panaudoti. Pavyzdžiui, neva paaukoti patarėją, kuris, nors de jure dar tarsi formaliai patarinėjo, bet de facto labiau rūpinosi privataus savo verslo reikalais. Dėl skaidraus, aiškaus ir visoms valdžios šakoms bei institucijoms standarto sutarti nepavyksta ir, panašu, jau nepavyks.
Mūsų siūlymas ieškant bendro vardiklio – perkraukime sistemą, siekiant, kad politikus įvertintų geriausias demokratinis arbitras – Lietuvos piliečiai. Kitoks apsisprendimas, turite tai aiškiai suprasti prieš spaudžiant mygtukus, reikš Seimo suteikiamą visuotinę amnestiją. Tai taip pat sutarimas dėl bendro vardiklio.
Nebūtinai moraliai jis teisingas, bet tada beliktų konstatuoti, kad vienintelis standartas, įveikiamas visoms politinėms bendruomenėms, lieka teisės standartas. Nėra antrankių, nėra teismų sprendimų – vadinasi, jokio pagrindo atsakomybei dėl čekių apskaitos klausimų. Gaila, jei tik dėl tokio standarto galime sutarti.
Nors, tiesa, dėl jo sutarti net nereikia – teisėsauga turi nepriklausomai dirbti savo darbą nuo politinių vėjų. Todėl, siekiant aukštesnio standarto nei teisėsaugos indulgencija ar pareiškiami kaltinimai, kviečiu palaikyti politinės sistemos perkrovimą per rinkėjų pasitikėjimo atnaujinimą.
Tad jūsų pasirinkimas labai paprastas: visuotinė amnestija ar perkrovimas pasitikint rinkėjais“, – savo kalboje konstatavo G.Landsbergis.
Sulaukė klausimų ir iš savų, ir opozicijos
Konservatorių vadovybės planui, ne paslaptis, nepritaria ir nemaža dalis vis garsiau savo pasipiktinimą liejančių pačių konservatorių.
TS-LKD frakcijos narė Angelė Jakavonytė klausė G.Landsbergio, kuo visuomenei naudingi pirmalaikiai Seimo rinkimai, jei juose kandidatuotų tie patys politikai, kurie yra įsivėlę į čekiukų skandalą.
„Kažkokiu būdu visuomenei turi būti pateiktas atsakymas, kaip mes toliau judame į priekį iš tos situacijos, kurioje esame dabar. Tai yra arba Seimo apsisprendimas, kad Seimui esama situacija yra tinkama, arba visuomenė pasako, jog jiems situacija turi būti kitokia, arba yra tinkama. Kitaip tariant, tai yra mandato atnaujinimas“, – aiškino G.Landsbergis.
„Daug kartų buvo užduotas klausimas, kas būtų, jeigu žmogus, kuris potencialiai negali atsakyti kažkokių klausimų arba yra negrąžinęs kažkokių lėšų, vėl yra išrenkamas. Taip atsitinka. To yra ir dabartinėje mūsų politinėje sistemoje“, – sakė konservatorių lyderis, pažymėdamas, kad tai turi nuspręsti rinkėjai.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas K.Mažeika tvirtino esantis pasiryžęs grąžinti G.Landsbergio minėtus 400 eurų, kuriuos jis išleido gėlėms, jei konservatorių lyderis įvardys savo kolegas ir konkrečias sumas, kurias jie išleido netinkamai.
„Nes dabar jūs paminėjote tik opozicijos kolegas. Savo koalicijos partnerių arba savo partijos neminite net puse žodžio. Jeigu jūs kalbate nuoširdžiai, prašau, įvardykite savo kolegas, kurie, jūsų manymu, taip pat jūsų frakcijoje pasielgė netinkamai“, – ragino K.Mažeika.
Savo ruožtu G.Landsbergis atsakė, kad K.Mažeika neturėtų stebėtis, jog opozicija kalba apie valdančiuosius, o šie – atvirkščiai, apie opoziciją. Konservatorių lyderis net kelis kartus akcentavo kolektyvinę Seimo atsakomybę.
„Informacija yra vieša, su ja susipažinti gali visi. Esu savo atsakyme pabrėžęs, kad taip, yra ir mūsų bendruomenės narių, ir niekada to neslėpėme. Dėl to dar kartą pabrėžiu, kad esame visi – ir jūs, ir aš – bendros sistemos nariai ir turime drauge nuspręsti, kaip ta sistema gyvuos toliau“, – dėstė jis.
Tačiau kolektyvinės atsakomybės reikalavimas įtikino net ne visus opozicijos atstovus. „Darbiečiai“ ir demokratai kritiškai vertino Seimo paleidimo galimybę, o jai teigė pritarsiantys tik valstiečiai, dalis socialdemokratų ir Mišrios parlamentarų grupės narių.
„Mūsų Konstitucijoje ir įstatymuose yra draudžiamas prievartinis darbas. Gerbiami konservatoriai pavargo ir mes tikrai turime padėti jiems išsivaduoti. Būkime empatiški“, – ironizavo pirmalaikiams rinkimams pritariantis socialdemokratas Algirdas Sysas.
Kilus skandalui dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, G.Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Anot jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas.
Konservatoriai pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Premjerė I.Šimonytė patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų.
