Gegužės mėnesį už reitingų lentelės lyderius, Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamus socialdemokratus, balsą būtų atidavę 14,5 proc. rinkėjų. Tuo tarpu balandžio mėnesį už LSDP būtų balsavę 17 proc.
Sumenko TS-LKD palaikytojų reitingas – gegužės mėnesį už konservatorius būtų balsavę 9,2 proc. tyrimo dalyvių. Balandį užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą partiją palaikė 12 proc.
Po šių dvejų lyderiaujančių partijų trečiojoje vietoje gegužės mėnesį – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią būtų palaikę 8,8 proc. respondentų. Ši partija balandžio mėnesį vykdytoje apklausoje buvo sulaukusi 9,9 proc. apklaustųjų palaikymo. Tuo metu Liberalų sąjūdį rėmė 6,8 proc. apklausos dalyvių (balandį – 7,1 proc.).
Opozicinė ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gegužės mėnesį būtų sulaukusi 6,6 proc. rinkėjų balsų (balandį – 7,3 proc.).
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Laisvės partija (3,9 proc.), Darbo partija (3,8 proc.), partija „Laisvė ir teisingumas“ (3,6 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) (2,4 proc.).
17 proc. apklaustųjų teigė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 13,1 proc. nurodė, kad nėra apsisprendę, kokią partiją palaikytų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 m. gegužės 19–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Tyrimas: Vyriausybės veiklą neigiamai vertinančių gyventojų skaičius augo 12 proc.
Vyriausybės veiklos vertinimo reitingas sumažėjo beveik 9 procentais, neigiamai ministrų kabinetą vertinančių skaičius padidėjo 12 proc., rodo naujienų portalo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Apklausos duomenys rodo, kad teigiamai ir greičiau teigiamai dabartinės Vyriausybės veiklą balandį vertino 32,3 procento apklaustųjų, o gegužės rezultatas – 23,4 procento. Reitingo sumažėjimas siekia 8,9 procento.
Tyrimas duomenimis, lyginant greičiau teigiamus ministrų kabineto įvertinimus per du mėnesius, balandį tokių buvo 28,2 procento, gegužę – 21,1 procento. Čia reitingo sumažėjimas siekia 7,1 procento.
Anot apklausos, greičiau neigiamai ir neigiamai dabartinio ministrų kabineto veiklą balandį vertino 62,5 procento, gegužę – 69,8 procento. Greičiau neigiama ir neigiama vertinančių Vyriausybę padidėjo 7,3 procento.
Lyginant neigiamus įvertinimus, pastebima, kad balandį taip Vyriausybės veiklą vertino 26,4 procento, gegužę – 38,4 procento. Prieaugis – 12 procentų.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą, arba į klausimą neatsakiusių balandį buvo 5,2 procento, gegužę – 6,8 procento.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 m. gegužės 19–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Apklausa: I. Šimonytės reitingas sumažėjo 3 proc., tai – prasčiausias vertinimas nuo Vyriausybės darbo pradžios
Konservatorės Ingridos Šimonytės, kaip politikės, geriausiai tinkančios užimti ministro pirmininko pareigas, vertinimas sumažėjo 3 procentais, rodo naujienų portalo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Tai yra prasčiausias I. Šimonytės vertinimas šiuo klausimu nuo Vyriausybės darbo pradžios.
Apklausoje buvo klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas. Balandį šiame poste I. Šimonytę norėjo matyti 11,9 proc. apklaustųjų, o gegužę – 8,9 proc.
Portalas „Delfi“ primena, kad, tyrimų duomenimis, premjerės I. Šimonytės, kaip tinkamiausios kandidatės į ministrės pirmininkės pareigas, reitingas 2020-ųjų gruodį, kada ji ir pradėjo jas eiti, buvo 36,6 procento. 2021 metų gegužę šis rodiklis jau siekė 21,1 procento, 2021 metų gruodį – 16,7 procento. 2022 metų gegužę pasitikėjimo I. Šimonyte rodiklis siekė 19,2 procento, 2022 metų gruodį – 16 procentų. Vienaženklio skaičiaus šioje grafoje ministrė pirmininkė pasiekusi nebuvo.
I. Šimonytė ir toliau išlaiko pirmąją poziciją, klausiant žmonių, kas, jų manymu, būtų tinkamiausias politikas vadovauti Vyriausybei. Tiesa, antroje vietoje šiuo klausimu esanti Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė turi beveik tokį pat reitingą. Balandį ją, einančią premjero pareigas, matyti norėjo 9,8 procento apklaustųjų, gegužę – 8,8 procento.
Trečioje vietoje – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Balandį jį šiame poste matyti norėjo 7,5 procento apklaustųjų, gegužės rezultatas – 6,9 procento.
Ketvirtoje vietoje – Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ją Vyriausybės vadovės kėdėje balandį matyti norėjo 5,5 procento apklaustųjų, gegužę – 3,9 procento.
Penktoje lentelės vietoje – Seimo opozicijoje veikiantis Remigijus Žemaitaitis. Jį, dirbantį premjero darbą, balandį matyti norėjo 4,6 procento respondentų, gegužę – 3,5 procento. Šeštoje vietoje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Jį, einantį šias pareigas, balandį matyti norėjo 2,7 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 3,2 procento.
Septintą ir aštuntą lentelės vietas dalijasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir LVŽS narys Aurelijus Veryga. R. Karbauskį ir A. Verygą premjero pozicijoje gegužės mėnesį matyti norėjo po 2,9 procento respondentų. R. Karbauskio rezultatas balandį – 3,6 procento, A. Verygos – 2,7 procento.
Toliau – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jį, einantį premjero pareigas, balandį matyti norėjo 3,3 procento apklaustųjų, gegužę – 2,7 procento. Lentelę užbaigia buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Šį politiką, kaip Vyriausybės vadovą, balandį matyti norėjo 2,9 procento respondentų, gegužės mėnesio rezultatas – 2,2 procento.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 m. gegužės 19–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.
Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali – t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
